Rusija – išmirštanti šalis. Rusijos gyventojai tai pastebi tik dėl didėjančio atvykstančių nuomininkų skaičiaus laiptinėse ir kasmet vis labiau besiplečiančių kapinių. Jei visos pesimistinės prognozės išsipildys, Rusijos dabartinėmis sienomis po 20 –30 metų gali nebelikti, rašo dienraštis „Moskovskij komsomolec“ (www.mk.ru).
Per praėjusius 5 metus Rusijos gyventojų skaičius sumažėjo 3,5 mln. Kasmet vidutiniškai gimdavo 1,5 mln., o mirdavo 2,3 mln. žmonių. Oficialioji migracija situaciją kasmet pagerindavo tik 100 tūkstančių. Kiekvienais metais rusų sumažėja 700 tūkstančių, teigia dienraštis. O praėjusieji metai, nepaisant jokių nacionalinių projektų, deja, netapo išimtimi.
Tai jau tęsiasi 15 metų. Pirmasis gyventojų sumažėjimas (219 tūkstančių) buvo užfiksuotas 1992 m., o jau 1993-aisiais rusų sumažėjo 750 tūkstančių. Svarbiausios priežastys, anot dienraščio – Sovietų Sąjungos subyrėjimas ir ekonominė šoko terapija. 1993 m. pasaulį išvydo tik 1,38 mln. kūdikių – 1,1 mln. mažiau, nei prieš 6 metus. Dar po 6 metų, 1999-aisiais, kai, atrodė, šalis jau turėjo būti atsigavusi po šoko, gimstamumas nukrito iki kritinio lygio. Tais metais gimė tik 1,21 mln., o gimstamumo koeficientas (vaikų, pagimdytų vienos moters, skaičius) sudarė 1,17. To nebuvo net karo metais.
Nuo 2000-ųjų gimstamumas pradėjo didėti, pagerėjo ir koeficientas, kuris dabar pasiekė 1,35. Tačiau tai atsitiko ne dėl gerėjančio žmonių gyvenimo, o dėl to, kad padidėjo reprodukcinio amžiaus moterų skaičius – tai padidėjusio gimstamumo 1980-ųjų viduryje aidas.
Rusijoje, rašo „Moskovskij komsomolec“, europietiškas gimstamumas ir afrikietiškas mirtingumas. Dabartinė padėtis leidžia tvirtinti, kad iki 2025 metų Rusijos gyventojų skaičius sumažės iki 115 – 120 mln. Be to, po 2015 m. šis skaičius ims mažėti katastrofiškai greitai – daugiau nei po 1 mln. per metus. Bet ir tai dar ne viskas. Gyventojų ne tik mažėja, jie ir senėja. Tai reiškia, kad sumažės darbingo amžiaus žmonių ir bus daugiau pensininkų. Iki 2010 m. ekonomiškai aktyvių žmonių skaičius sumažės 3 mln., o dar po 5 metų – dar 6 mln. Iki 2025 m. darbingo amžiaus gyventojų sumažės 16 mln. Tai reiškia, kad lyginant su šia diena Rusija praras ne mažiau nei 15 proc. darbo jėgos resursų. Apie BVP padvigubinimą nėra net ko kalbėti, pamirškit tai, siūlo dienraštis.
Jei visos pesimistinės prognozės išsipildys, jau po 20 – 30 metų Rusijos dabartinėmis sienomis gali nebelikti. Atskirai verta pakalbėti apie Tolimuosius Rytus. Po Antrojo pasaulinio karo ten persikėlė daugiau nei 1,2 mln. žmonių. Lygiai tiek pat šis regionas neteko nuo 1990 iki 2002 m. Pusė „prarastųjų“ grįžo į centrinius šalies regionus, likusią dalį sudarė natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas. Šiandien Amūro ir Čitos srityse, Primorsko, Chabarovsko kraštuose, Žydų autonominėje srityje ir Sachaline gyvena kiek daugiau nei 6 mln. žmonių. Lygiai tiek pat, kiek ir XX a. pradžioje. Tuo tarpu Kinijos pasienio regionuose gyvena daugiau nei 110 mln. žmonių. Kinijoje iki šiol nepamirštas teritorinių pretenzijų „istorinis rejestras“, pagal kurį 1 mln. kvadratinių kilometrų rusiškų žemių „iš tikrųjų“ priklauso Kinijai, rašo dienraštis.
Ne, Kinija su mumis nepradės kariauti, tvirtina dienraštis. Ji vykdys tylią ekspansiją, didindama nuolat Rusijoje gyvenančių savo piliečių skaičių. Šiandien, anot laikraščio, Rusija tvirtai eina XIX a. Meksikos keliu. Iš pradžių į Meksikai priklausiusį Teksasą pradėjo keltis amerikiečių kolonistai, po to milžiniška Meksikos teritorija savo noru prisijungė prie JAV valstijos teisėmis, o po to pagal tokį pat scenarijų amerikietiškomis tapo Kalifornija, Arizona, Luiziana ir Florida. Aplankykite Rusijos pakraščius, kol jie dar mūsų, siūlo „Moskovskij komsomolec“.
Žymiai pagerinti probleminių regionų situaciją galėtų rusakalbių migracija – tėvynainių iš tolimojo ir artimojo užsienio persikėlimas į rusų žemes. Tačiau ir šiuo požiūriu proga praleista: didžiausias persikėlėlių skaičius užfiksuotas 1994 m., kai migracijos srautas buvo pasiekęs 845 tūkstančius žmonių. Juos pasitiko sunkumai – problemos dėl pilietybės, siūlymai kurį laiką pagyventi apleistose karvidėse, atsisakymas priimti į darbą, neprieinama sveikatos apsauga ir pensinis aprūpinimas. Todėl vidutinis grįžtančiųjų į tėvynę skaičius sumažėjo 20 kartų, iki 30 – 40 tūkst. žmonių per metus. Taip, tiesą sakant, kurių galų rusakalbiams žmonėms grįžti į savo istorinę tėvynę, jei dažniausiai ten, kur jei dabar yra, jie pragyvens ilgiau.
Tuo tarpu JAV teisingumo ministerijos duomenimis per paskutiniuosius 10 metų pagal „nuotakų vizas“ į šalį atvyko 80 tūkst. rusių, kurių nemaža dalis ištekėjo už amerikiečių, įgijo pilietybę ir gimdo naujus amerikiečius. Mūsų dienomis Amerikoje ir Vakarų Europoje pramogų sferoje bei sekso pramonėje darbuojasi ne mažiau nei 400 tūkst. 18 - 24 metų amžiaus rusių. Grįžti jos nenori, visos mintys sukasi apie legalizaciją užsienyje.
Pastaraisiais metais užsieniečiai vien oficialiais duomenimis įsivaikino ir išsivežė apie 50 tūkst. Rusijos vaikų, 40 proc. jų įsivaikino tie patys amerikiečiai. Padanges siekianti naftos konjunktūra skurstančių Rusijos vaikų namų taip ir nepasiekė, pastebi „Moskovskij komsomolec“.
