tolimuosius rytus

Milžiniška Rusijos teritorija – Tolimųjų Rytų federalinė apygarda – vis labiau tampa didžiuliu galvos skausmu Maskvai. Sugriuvusi infrastruktūra, susisiekimo problemos, sunkumų kamuojama gavybos pramonė, mažėjantis gyventojų skaičius, rūstus klimatas ir galiausiai migrantų iš Kinijos antplūdis verčia šalies valdžią ieškoti sprendimų, kaip pastatyti ant kojų šį geopolitiškai svarbų ir gamtos išteklių turtingą regioną. Tačiau skambios kalbos kol kas neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų.

Liepos 6-ąją LTV2 premjera kviečia keliauti Mato Šalčiaus pėdsakais Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija kviečia prisiminti asmenybę, kuri, kaip ir Karalius Mindaugas, pranoko savo epochą užmojais ir dvasine jėga. Tai keliautojas, rašytojas ir žurnalistas Matas Šalčius (1890-1940), savo gyvenimą paskyręs siekiui pristatyti Lietuvą pasauliui, o pasaulį– Lietuvai.

Viename kinų restorane Vilniaus centre, kur kartais užsuku papietauti, netikėtai atradau visą šūsnį žurnalų, leidžiamų Kinijoje anglų kalba ir skirtų reprezentuoti šią šalį. Pradėjęs įdomumo dėlei laikas nuo laiko juos vartyti greitai pastebėjau, kad jie tikrai suteikia nemažai informacijos. Tiksliau, parodo tai, kaip Kinija norėtų atrodyti viso likusio (daugiausia – angliškai kalbančio ir orientuoto į Vakarus) pasaulio akyse.

Rusai dėl rimtos demografinės krizės po kelių dešimtmečių šalies rytuose gali tapti mažuma.„Kinai okupuoja Rusiją“. Jau keliolika metų publikacijos tokiais ir panašiais pavadinimais periodiškai plūsteli Rusijos spaudoje. Milžiniška rytų kaimynė ne tik aprūpina Rusiją pigiomis prekėmis, bet ir palaipsniui perpumpuoja į Rusijos platybes kinų tautybės naujakurius.

Pauliui Normantui tinka begalė epitetų: daugelio ekspedicijų į Tolimuosius Rytus iniciatorius, 42 fotografijos parodų ir 10 knygų autorius, savo gausių apdovanojimų lentynoje turintis Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordiną ir Vengrijos Respublikos riterio kryžių. Tačiau visa tai pačiam Pauliui nerūpi.

Ibizos ambasada Vilniuje, klubas „Pacha“, Helovyno naktį skambės techno ir house ritmu. Spalio 31-ąją, penktadienį, į sceną kops Skandinavijos klubinės kultūros vikingas Style Of Eye. Stokholmo didžėjui ir prodiuseriui judinti publiką padės „Pacha“ rezidentas Andrius Rio. Priverstų šokti ir statulas Svečias, klubinei kultūrai skirto britų žurnalo IDJ pakrikštytas naujuoju Skandinavijos techno sultonu, Vilniuje žarstysis naujienomis.

Bendrovei „Ubisoft“ priklausant žaidimų studija „SunFlowers“, sukūrusi ir projektą „Anno 1701“, šiuo metu dirba prie naujo serijos žaidimo „Anno 1404”. Kaip ir ankstesnės serijos dalys, tai bus realaus laiko strategija, kurios veiksmas iš Europos ar Naujojo pasaulio šįsyk persikels į Tolimuosius Rytus. Pagrindinė žaidėjų užduotis – plėsti miestus bei kurti civilizaciją užmezgant diplomatinius, prekybinius ir kitokius santykius, vystant kultūrą, vykdant protingą politiką ir kt.

Kinijos verslininkai lietuvius laiko galimais partneriais kuriant prekių paskirstymo centrus Europoje. Tai Kinijos atstovai išsakė trečiadienį šioje šalyje vykusiame susitikime su Lietuvos transporto bendrovėmis, pranešė Susisiekimo ministerija. Lietuvos įmonės pristatė jūrų verslą, logistiką ir krovinių gabenimą bei Lietuvos partnerystės galimybes tarptautiniams prekybos mainams plėsti.

Rusija – išmirštanti šalis. Rusijos gyventojai tai pastebi tik dėl didėjančio atvykstančių nuomininkų skaičiaus laiptinėse ir kasmet vis labiau besiplečiančių kapinių. Jei visos pesimistinės prognozės išsipildys, Rusijos dabartinėmis sienomis po 20 –30 metų gali nebelikti, rašo dienraštis „Moskovskij komsomolec“ (www.mk.ru). Per praėjusius 5 metus Rusijos gyventojų skaičius sumažėjo 3,5 mln. Kasmet vidutiniškai gimdavo 1,5 mln., o mirdavo 2,3 mln. žmonių.

Tą garbę gavome užgimę... / Dušu j tilo mi položim za našu svobodu, / I pokažem, ščo mi, brattja, kozac'kogo rodu... / ...vienybė težydi. Paklausiau pažįstamo iš Kijevo, ar Leonidas Kučma neprimena jam Ivano Mazepos (1640-1709). Klausimo prasmė tokia: Mazepa, kairiojo Dniepro kranto Ukrainos, Rusijos protektorato, etmonas, siekė suvienyti Žečpospolitai ir Rusijai pajungtas Ukrainos dalis, todėl intrigavo su lenkų didžiūnais ir galiausiai nuo Rusijos caro Petro I persimetė prie švedų karaliaus ...

Neseniai minėjome Baltijos kelio penkioliktąsias metines. Šiandien Baltijos kelią siejame su tautos laisvės, vienybės, Baltijos kraštų solidarumo idėjomis. Prieš penkiolika metų Baltijos kelio akcija siekta priminti pasauliui tą istorinę skriaudą, kurią dėl 1939 metų rugpjūčio 23 dieną nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sudarytos slaptos sutarties patyrė Lietuva ir kitos Europos tautos.

Konservatorius Vytautas Landsbergis ketina pateikti įstatymo pataisą, kuria bus siekiama pripažinti, kad tarnybos sovietinėje kariuomenėje laikas būtų įskaičiuojamas į bendrą darbo stažą.

Prezidentas Rolandas Paksas nuo pirmadienio išeina dviejų savaičių atostogų, kurias praleis Baltijos, o Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas - Viduržemio pajūry ir žygyje baidarėmis Lietuvoje. "Man net abejonių nėra. Aš atostogauju tik Lietuvos pajūryje. Nuo rugpjūčio 1 dienos, būsiu Palangoje ir Nidoje", - žurnalistams anksčiau yra sakęs R.Paksas. Prezidento teigimu, svarbiausi atostogų momentai - bendravimas su šeima, jūra, tenisas ir "krūva" skaitymo laukiančių knygų.

Popmuzikos žvaigždė Davidas Bowie (Deividas Būvis) rengiasi į pirmąją per beveik dešimt metų didelę koncertinę kelionę po pasaulį. Per septynis mėnesius 56 metų dainininkas ketina surengti koncertus daugiau kaip milijonui savo gerbėjų 17-oje šalių.