„Aš galiu jums pasakyti teroristų bruožus: jie turi dvi akis, dvi ausis, vieną nosį, dvi rankas. Kitaip tariant, nėra tokio dalyko, kas yra būdinga visiems žmonėms, kurie ateina iš vienos ar kitos kultūrinės terpės. Kalbame apie 1 mlrd. 700 mln. žmonių (tiek pasaulyje yra musulmonų – red.). Nėra valstybės pasaulyje, kurioje negyventų musulmonai. Kitaip tariant, kai kalbame apie musulmonus, tai kalbame apie nieką“, – kalbėjo E. Račius, pridurdamas, kad negalima generalizuoti, kalbant apie musulmonus, nes per daug skirtingų žmonių ši žmonių grupė įtraukia.
Stereotipų noras
E. Račius sako, kad, norėdamas kažką pasakyti apie žmogų, turi žinoti, ar jis iš kaimo, ar iš miesto, ar iš pasiturinčios šeimos, ar ne, kokią muziką mėgsta ir pan.
„ Mes norime stereotipų. Klausiame, ar visi musulmonai melsis penkis kartus per dieną? Ne visi. Kiek procentų nesimels? Na, 30 proc. Mūsų poreikis yra stereotipams, mes tada saugiai ir jaučiamės. Būtų gerai, kad žinočiau, kad ateiviai turi tris akis ar dar ką nors, kad valdyčiau situaciją.
Save matome kaip kompleksiškas asmenybes, o juos – kaip vienplanes. Jie negali būti normalūs žmonės, jie turi būti kitokie, mums malonūs dalykai jiems turėtų būti neleidžiami. Tai yra mūsų mentalinis užsiblokavimas, kuris mums neleidžia į juos pažiūrėti kaip į tokius pačius kaip mes“, – laidoje „Stereotipai apie pabėgėlius ir žiniasklaidos vaidmuo formuojant stereotipus“ kalbėjo E. Račius.
Pasak jo, ir mes, lietuviai, homoseksualų atžvilgiu galime būti vienokios – pavyzdžiui, konservatyvios nuomonės – o marihuanos – kitokios (liberalios). Taip ir musulmonai gali turėti įvairiausiąsias pažiūras: islamo tyrinėtojas pažymi, kad musulmonai gali būti ir, pavyzdžiui, satanistai, ir komunistai. „Mes turime išsiaiškinti, kas jie tokie yra, ir tada jau galima kalbėti“, – kalba E. Račius.
Pabėgėliams – tik laikina globa
E. Račius nurodo, kad Lietuva Europos Komisijai pasižadėjo tik penkeriems metams priglausti pabėgėlius, tad apie integraciją, sako islamo tyrinėtojas, kalbos čia nėra. Be to, dauguma atvykėlių Lietuvoje gaus ne pabėgėlio statusą, kuris suteikia galimybę visiškai integracijai ir Lietuvos pilietybei, o laikinąją apsaugą, kuri šiuo metu trunka dvejus metus.
„Yra viltis, kad jie, kai situacija Sirijoje nurims, grįš į gimtinę. Tad atvykėliai nėra tie pabėgėliai, kurie turėtų perspektyvą tapti Lietuvos piliečiais. Jei žmonės supras, kad mes tik iš solidarumo palaikysime juos, tai kitoks bus ir požiūris į juos“ ,– sakė E. Račius.
Profesorius sako, kad, nepaisant to, kad tų pabėgėlių čia atvyks nedaug ir jie pabus tik kurį laiką, Lietuva, jei vieną dieną taps turtinga šalimi, vis tiek pritrauks užsieniečių, tad integracijai reikia ir ruoštis.
„Kai kalbame apie stereotipus, kalbame apie mūsų piliečius, kad išliptume iš provincialumo, į kurį nubloškė mūsų nepriklausomybė. Tarybiniais laikais nebuvom tokie provincialai, o dabar nuvažiuoji į Turkiją ir mečetės neaplankai, nes geri alų prie baseino visą dieną“, – ironizavo E. Račius.
Prieštarauja europietiškoms vertybėms
Rytų Europos studijų centro vadovas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad musulmonai, kad ir kokie skirtingi bebūtų, ateidami į Europą šio kontinento vertybių ir toliau gyvena pagal savąsias.
„Pavyzdžiui radikalios dalies musulmonų, tikinčių Šariato teise, kitoks požiūris į moters teises ir laisves, jos padėtį šeimoje ir pan. Mes prašome jų laikytis mūsų įstatymų, bet jų požiūriu mūsų įstatymai yra asimiliuojantys.
Atvykstančių bendruomenių vertybių sistema iš esmės prieštarauja europietiškai sistemai ir taip natūraliai gaunasi konfliktas – tai ir yra esmė. Bendruomenės atvažiuoja su savo vertybių hierarchija ir jos nenori atsisakyti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Nors politologas nurodė nematantis daug prielaidų, kad į Lietuvą atvyktų ir pasiliktų daug pabėgėlių – jo nuomone, jie pasinaudos laisvu asmenų judėjimu ir pasibaigus socialinėms išmokoms išvyks į Vokietiją ar į Švediją – pabėgėlių integracijai ruoštis reikia.
„Reikia nekartoti Vakarų Europos klaidų. Reikia pamatyti, kurie modeliai veikia, kurie modeliai neveikia. Vakaruose vis dar gilus įsitikinimas, kad naujų imigrantų imigraciją reikia pagrįsti dar didesniu atvirumu. Tai yra klaida. Turi būti suformuoti principai, kurių žmogus, atvykęs į šalį, turi laikytis. Jeigu jų nesilaiko, tas asmuo nėra laukiamas svečias tos šalies.
Reikia labai rimtai peržiūrėti mūsų socialinę sistemą, sumažinti socialines paskatas ekonominei migracijai ir pan., kas jau daroma“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Nėra absoliučios garantijos
Pasirodžius naujienai, kad du įtariami teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ („IS“) nariai sulaikyti Stambulo oro uoste, bandę pergabenti į Turkiją 150 europietiškų pasų, tarp kurių buvo ir lietuviškas, politologastai vertino atsargiai:
„Šimtaprocentinės garantijos, ar tie žmonės, kurie atvyksta pagal pabėgėlių dalinimosi programą, yra tikrai karo pabėgėliai, o ne ekonominiai migrantai ar dar kas nors blogiau, duoti negalime. Nenoriu nieko daugiau sakyti“, – teigė jis.
Visgi L. Kasčiūnas teigė nenorintis sėti panikos ir patikino, kad lietuviai turėtų jaustis saugūs, o dėl šios terorizmo grėsmės turi bendradarbiauti ES saugumo struktūros, bandant identifikuoti tuos žmones.
Integracijai ruošiamasi
Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Natalija Istomina pažymėjo, kad Vyriausybėje yra sudaryta komisija, kuri kuruoja efektyvią pabėgėlių priėmimo integraciją. Viceministrė sako, kad viena svarbiausių veiklų, integruojant pabėgėlius, bus švietimas, ugdymas, suaugusiųjų ir vaikų švietimas, lietuvių kalbos, istorijos ir geografijos mokymas.
„Dabar rengiamas švietimo pabėgėliams planas, yra dar viena darbo grupė organizuota, kuri rūpinasi, kad švietimas bus aktyvus atvykusiems. Yra numatytos visos pakopos ugdymui“, – sakė ji.
N. Istomina pažymėjo, kad ji kartu su kitais komisijos nariais lankėsi Vokietijoje ir stebėjo pabėgėlių integracijos procesą.
„Vokietija per dieną priima 10 tūkst. pabėgėlių – šis iššūkis kol kas negresia Lietuvai. Ten atvyksta daugiausia vyrai be šeimų, o Lietuva iškėlė kriterijus, kad mes norėtume priimti šeimas“, – apie geresnę Lietuvos padėtį kalbėjo viceministrė.
Ji taip pat dalinosi įžvalgomis, kad Sirijos pabėgėliai Vokietijoje yra pakankamai išsilavinę, moka anglų kalbą, o kai kurie atvykėliai iš Afganistano angliškai nekalba.
„Kalbant apie mokymą, Vokietijoje daugiausia dirba savanoriai, kalbos mokomi ir vaikai, ir suaugę nuo pirmos dienos, kai atvyksta į šalį. Kai pabėgėliai atvyks į Ruklą, tuoj pat bus pradedamas lietuvių kalbos kursas – jie kalbos mokysis 190 valandų“, – apie pabėgėlių integraciją kalbėjo N. Istomina.
