Vienas svarbiausių kriterijų, renkantis automobilį – gamintojo suteikiama garantija. Ilgesnė garantija pirkėjui reiškia daugiau pasitikėjimo, o gamintojui – įsipareigojimą. Tai ženklas, kad automobilis turėtų būti patikimas ir netaps galvos skausmu dėl nenumatytų gedimų vos po metų ar dvejų.
Kaip ir buitinės technikos ar elektronikos prietaisų atveju, daugelis mano, kad gamintojų suteikiamos garantijos visur galioja vienodai – juk Europos Sąjunga veikia kaip vientisa rinka. Jeigu automobilis Prancūzijoje turi 5 metų garantiją, ji turėtų galioti ir Lietuvoje? Iš dalies – taip. Visgi, kaip parodė vieno skaitytojo istorija, praktikoje viskas ne taip paprasta.
Į tv3.lt portalą kreipęsis vairuotojas, nenorėjęs viešinti savo tapatybės, pasakojo į Lietuvą atsivežęs vos metų senumo „Hyundai“ automobilį su 9 500 kilometrų rida. Transporto priemonė buvo įsigyta Vokietijoje ir turėjo galiojančią gamintojo garantiją, tačiau Lietuvoje veikiančioje atstovybėje iškilo klausimų dėl šios garantijos pripažinimo.
„Jiems sukėlė įtarimų, kad automobilis turi tik vieną raktelių komplektą, o ne du. Trūko popierinės garantinės knygelės – irgi problema. O galiausiai pasigirdo klausimai: ar tik automobilis nebuvo naudotas taksi ar nuomos veikloje?“ – stebėjosi pašnekovas.
Didžiausią nepasitenkinimą jam sukėlė prašymas sumokėti 150 eurų už vadinamąjį „dokumentų patikrinimą“, kuris esą būtinas tam, kad automobilio garantija būtų „perkelta“ į Baltijos šalių regioną.
„Kas išvis yra tas „perkėlimas“? Kodėl turiu mokėti, jei automobilis pirktas ES ir garantija galioja visoje Sąjungoje? Ar tai – oficiali procedūra?“ – klausė vyras.
Nėra dokumentų, nėra garantijos
„Hyundai Motor Baltics“ rinkodaros vadovė Elna-Eva Terasmagi komentuodama susidariusią situaciją patvirtino, kad „Hyundai“ gamintojo garantija galioja visose Europos Sąjungos šalyse, tačiau kartu pabrėžia, jog ją suteikia ne pati gamykla, o pirmasis pardavėjas, todėl visų garantinių įsipareigojimų vykdymas priklauso nuo to, ar pirkėjas gauna visus reikalingus dokumentus.
„Jeigu pardavėjas nepateikia visų garantijos ir techninės priežiūros dokumentų – tiek skaitmeninių, tiek popierinių – rekomenduojame rimtai apsvarstyti, ar verta iš jo pirkti automobilį“, – teigia E. Terasmagi.
Anot jos, jei automobilis buvo įsigytas iš oficialaus atstovo bet kurioje ES šalyje, o garantijos knygelėje yra nurodyta pardavimo data, pardavėjo informacija bei techninės priežiūros istorija, papildomų veiksmų atlikti nereikia – garantija galioja automatiškai. Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai naudoti automobiliai atkeliauja be visų reikiamų dokumentų, ir tada garantijos galiojimas turi būti tikrinamas individualiai.
Dėl papildomų mokesčių, taikomų garantijos perkėlimui, E. Terasmagi sako, kad už pačią garantijos aktyvaciją mokestis netaikomas, nes ji suaktyvinama pirkimo metu. Tačiau jei pirkėjas kreipiasi į atstovybę tik tam, kad pasitikrintų garantijos galiojimą, neturėdamas visų dokumentų, toks savanoriškas patikrinimas gali būti mokamas.
Garantijos sąlygos priklauso nuo regiono
„Peugeot“ importuotojo atstovas Lietuvoje Vitalijus Eidimtas kalbėdamas apie naujų automobilių garantijos ypatumus Europos Sąjungoje taip pat patvirtino, kad gamintojo suteikiama garantija galioja visoje Europos Sąjungoje, tačiau pirkėjai iš pradžių turėtų išsiaiškinti tam tikrus niuansus, susijusius su konkrečios šalies ar regiono politika, papildomomis sąlygomis ir techninės priežiūros reikalavimais.
Pavyzdžiui, standartinė gamyklinė „Peugeot“ garantija visoje ES siekia 2 metus be ridos apribojimo. Tačiau Baltijos šalyse lengviesiems automobiliams suteikiama 5 metų garantija be ridos apribojimo, kuri sudaryta iš 3 metų gamyklinės ir papildomų 2 metų vadinamosios „vietinės“ garantijos.
Vis dėlto, pasak pašnekovo, ši išplėstinė garantijos dalis nėra universali visoje ES. „Baltijos šalyse suteikiama 3+2 metų garantija ES klientams negalioja. Lygiai taip pat kitos ES šalys gali turėti savo kampanijas ar pratęstas garantijas, kurios netenka galios, kai automobilis perkeliamas į kitą rinką“, – paaiškina V. Eidimtas.
Anot jo, jei automobilis turi galiojančią gamyklinę garantiją, jokių papildomų žingsnių atlikti nereikia – garantija galioja visur, taip pat ir Lietuvoje. Tačiau problemos prasideda tuomet, kai pirkėjas neturi visų reikiamų dokumentų: aptarnavimų įrašų ar serviso knygelės.
Be to, skiriasi ir aptarnavimo intervalai. „Daugumoje ES šalių techninės priežiūros intervalai yra ilgesni nei Baltijos ar Skandinavijos šalyse – dažniausiai dėl klimato, kelių būklės ar eksploatacinių sąlygų. Todėl automobilį pervežus į kitą TA zoną, atsiranda papildomi klausimai, kaip vertinti garantijos galiojimą“, – pažymi atstovas.
Pasitaiko atvejų, kai, klientui norint pasitikrinti garantijos galiojimą neturint visų reikiamų duomenų, atstovybė siūlo atlikti vadinamąjį dokumentų patikrinimą, kuris gali būti mokamas. Pavyzdžiui, kai kurioms garantijos detalėms išsiaiškinti reikia papildomos vidinės komunikacijos ar net kontaktų su kita šalimi – tai nėra standartinė procedūra, todėl šie procesai gali būti apmokestinami.
„Kartais klientas nesupranta, kodėl turi mokėti, bet reikia suprasti – dileris nėra įpareigotas nemokamai aiškintis individualios garantijos situacijos, kai trūksta dokumentų ar kyla klausimų dėl automobilio praeities. Dažnai tai daroma kliento labui, net jei tai formaliai nėra privaloma“, – sako V. Eidimtas.
Svarbiausias reikalavimas – priežiūros istorija
Vis dėlto ne visi automobilių gamintojai į garantijos perkėlimo sąlygas žiūri taip griežtai. Pasak „Volkswagen“ lengvųjų automobilių prekės ženklo vadovo Baltijos šalims Lauryno Žukausko, šio gamintojo garantija yra universali visoje Europos Sąjungoje, todėl jokių papildomų veiksmų, siekiant ją pritaikyti Lietuvoje, atlikti nereikia.
„Jei automobilis turi galiojančią gamyklinę garantiją, papildomų veiksmų atlikti nereikia – ji galioja visose ES šalyse, įskaitant Lietuvą“, – sako L. Žukauskas.
Anot jo, svarbiausia – kad būtų laikomasi gamintojo nustatytų techninės priežiūros reikalavimų, o visi aptarnavimai būtų atliekami autorizuotuose servisuose. Tokiais atvejais papildomai teikti dokumentų ar informuoti atstovybės apie automobilio kilmę nereikia.
Paklaustas, ar vairuotojai, įsigiję „Volkswagen“ automobilį užsienyje, turėtų mokėti už garantijos perkėlimą, L. Žukauskas paaiškina, kad jokio mokesčio už garantijos „perregistravimą“ ar aktyvavimą nėra taikoma, nes tokių procedūrų tiesiog nėra. Garantija įsigalioja automobilio pardavimo momentu, o visi su ja susiję įsipareigojimai galioja automatiškai visame oficialiame „Volkswagen“ tinkle, nepriklausomai nuo šalies.
Panašiu taisyklių laikosi ir Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“. Pasiteiravus apie šios markės automobiliams galiojančios garantijos sąlygas, jos perkėlimą ir kitas subtilybes, „Renault“ viešųjų ryšių ir komunikacijos koordinatorius Baltijos šalyse Mindaugas Plukys, gamintojo garantija galioja visose ES šalyse tokiomis pačiomis sąlygomis.
„Jei automobilis įsigytas Europos Sąjungoje ir turi galiojančią gamyklinę garantiją, jokių papildomų žingsnių atlikti nereikia – garantija galioja automatiškai, įskaitant Lietuvą“, – sako M. Plukys.
Pasak jo, garantija susieta su konkrečiu automobiliu, o ne su savininku, todėl atvykus į Lietuvą jos galiojimas nesikeičia. Nėra būtinybės apsilankyti atstovybėje ar informuoti apie naudojimo vietos pasikeitimą.
Vis dėlto vairuotojai, norėdami be trikdžių pasinaudoti garantiniu aptarnavimu, turėtų turėti registracijos dokumentus, originalią garantijos kortelę (išduotą automobilio pirkimo šalyje) ir techninės priežiūros istoriją. „Jei dokumentai pateikti, o aptarnavimai atlikti laikantis gamintojo reikalavimų – papildomo patvirtinimo nereikia“, – pažymi „Renault“ atstovas.
Paklaustas, ar atstovybės Lietuvoje gali taikyti kokį nors mokestį už garantijos „perregistravimą“, M. Plukys atsakė: „Tokia procedūra neegzistuoja, todėl ir jokie mokesčiai netaikomi. Garantija pradeda galioti pardavus automobilį ir visose ES šalyse pripažįstama be išimčių.“
Vairuotojai turėtų žinoti savo teises
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, kad garantijos klausimu vartotojai neretai susiduria su painiava, tačiau jų teisės yra aiškiai apibrėžtos – tereikia žinoti, kada ir kokiose situacijose jos galioja.
Pasak VVTAT, Europos Sąjungoje įsigytiems automobiliams, turintiems galiojančią gamintojo garantiją, garantinis aptarnavimas turi būti prieinamas visose ES valstybėse, įskaitant Lietuvą. Tai reiškia, kad net jei transporto priemonė nebuvo pirkta per oficialų Lietuvos atstovą, garantija vis tiek turi galioti – su sąlyga, kad laikomasi gamintojo nustatytų garantinių sąlygų.
„Svarbiausia – atidžiai susipažinti su garantijos sąlygomis. Kai kurie gamintojai gali numatyti specifinius apribojimus, tačiau apskritai garantijos galiojimas neturi priklausyti nuo to, kurioje ES šalyje automobilis buvo įsigytas“, – aiškina VVTAT atstovė Dalia Malinauskienė.
Vis dėlto praktikoje kai kurios atstovybės Lietuvoje mėgina įvesti papildomus barjerus. Vartotojai kartais susiduria su reikalavimais sumokėti papildomą mokestį už garantijos „perėmimą“ ar „įregistravimą“. Pasak VVTAT, toks mokestis gali būti vertinamas kaip vartotojų teisių pažeidimas, kadangi jis riboja teisę naudotis garantiniu aptarnavimu. Tarnyba akcentuoja, kad vartotojas neturėtų būti verčiamas papildomai mokėti vien todėl, kad automobilis nebuvo pirktas Lietuvoje.
Nors tokia praktika nėra dažna, skundų dėl garantinio aptarnavimo VVTAT visgi sulaukia. Vis dėlto, kaip nurodo tarnyba, dauguma atvejų susiję ne su automobilio kilme, bet su ginčais dėl gedimų pobūdžio. Atstovybės dažnai atsisako suteikti garantinį remontą motyvuodamos, kad defektas atsirado dėl netinkamos eksploatacijos ar nuo vartotojo priklausančių veiksnių. Tokiais atvejais būtina analizuoti garantijos sąlygas ir tiksliai nustatyti, ar konkretus gedimas yra įtrauktas į garantinio aptarnavimo taikymo ribas.
„Konkrečių skundų, kai garantija nebuvo pritaikyta vien dėl to, kad automobilis buvo įsigytas kitoje ES šalyje, neturime. Tačiau visi skundai vertinami individualiai, įvertinant tiek garantijos dokumentus, tiek abiejų šalių paaiškinimus“, – pabrėžia D. Malinauskienė.
Vartotojų apsaugos tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą – aptarnavimo knygelės nebuvimas neturėtų būti kliūtis garantijai, jei visi duomenys apie automobilio priežiūrą yra įrašyti skaitmeninėje gamintojo duomenų bazėje. Tokiais atvejais, pasak VVTAT, gamintojo atstovas neturėtų riboti vartotojo teisės naudotis garantija.
Galiausiai tarnyba primena – vartotojas laikomas silpnesniąja ginčo šalimi, todėl visa atsakomybė įrodyti, kodėl garantinis aptarnavimas negalimas, tenka ne pirkėjui, o pardavėjui arba atstovybei.
