Audrė Bartaševičiūtė
Pūga, šlapdriba, kalnai sniego, plikledis verčia sunerimti vairuotojus. Apie vairavimą išgėrus girdime, tačiau ne mažesnę įtaką vairuotojo budrumui, dėmesingumui ir reakcijai gali daryti kai kurie vaistai.
Poveikis skiriasi
Įtaką vairavimui gali daryti įvairių grupių vaistai – nuo psichiką veikiančių preparatų iki vaistų nuo slogos, kosulio ar alergijos. Tačiau tai pačiai grupei priklausantys vaistai poveikiu gali skirtis – vieni gali trikdyti dėmesingumą, kiti – ne.
Pagrindiniai vaistai, kurie gali turėti įtakos vairavimui
1. Anksiolitikai – tai vaistai, kurie slopina centrinę nervų sistemą. Dar jie vadinami raminamaisiais. Šiai vaistų grupei priklauso populiarūs vaistai diazepamas, fenobarbitalis ir kt.
2. Narkotiniai analgetikai – tai vaistai, kurie, veikdami kai kuriuos žmogaus receptorius, palengvina vidutinio stiprumo ir stiprų skausmą. Dažniausiai vartojami morfinas, fentanilis, tramadolis.
3. Kai kurie preparatai nuo alergijos – senesnės kartos antihistamininiai preparatai: difenhidraminas, klemastinas, chloropiraminas, chlorfeniraminas ir kt.
4. Kai kurie cukraus kiekį kraujyje mažinantys preparatai. Pavojus vairuoti kyla tuomet, kai vaistas per smarkiai sumažina cukraus kiekį ir žmogus gali nualpti.
5. Kai kurie antidepresantai. Šie vaistai veikia įvairius centrinės nervų sistemos receptorius ir taip gerina nuotaiką, slopina depresijos simptomus, šalina nerimą. Vairuoti nepatartina, jei vartojate vaistus, kurie sukelia mieguistumą ar mirgėjimą akyse, tai – bupropionas, trazodonas, mirtazapinas, imipraminas, nortriptilinas, amitriptilinas. Kai kurie antidepresantai veikia priešingai – aktyvina žmogų, pavyzdžiui, venlafaksinas, sertralinas. Jų pavartojus vairuojant gali būti sunku susikaupti.
6. Vairuoti pavojinga ir vartojant migdomuosius. Jie šalina nerimą, bet sukelia mieguistumą.
7. Kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai, blokuojantys beta adrenoreceptorius: propranololis, metoprololis – irgi veikia slopinamai.
8. Pavojingi kai kurie vaistai nuo pykinimo ar supimo ligos – tie, kurie veikia histamino H1 receptorius blokuodami juos ir dėl to ramina, migdo, pavyzdžiui, prometazinas.
9. Dekongestantai – uždegimą mažinantys ir gleives skystinantys vaistai: pseudoefedrinas, fenilefrinas, taip pat vaistai su stimuliatoriais – kofeinu, efedrinu.
10. Kodeino turintys preparatai. Jie mažina skausmą, gelbsti, kai kosima, tačiau kartu ir slopina.
Ką daryti?
Jei turite vartoti vaistus, labai svarbu perskaityti informacinį lapelį ar gydytojo ar vaistininko pasiteirauti apie šalutinį vaisto poveikį.
Svarbu nevartoti didesnės dozės nei skyrė gydytojas ar rekomenduojama informaciniame lapelyje. Taip pat nevartotini vaistai, paskirti kitam žmogui. Jei vairuojate dažnai, perspėkite apie tai gydytoją. Galbūt jis ras alternatyvų vaistą, kuris netrikdys dėmesio. Jei pastebėjote šalutinį poveikį, nevairuokite. FAKTAI
• Kol vartojate antidepresantus, geriausia nevairuoti. Mat net ir po 10 valandų nuo vaistų vartojimo dėmesys išlieka toks pat, kaip išgėrus alkoholio.
• Nustatyta, kad vairavimas pavartojus 10 mg diazepamo yra pavojingesnis nei esant 0,1 promilės alkoholio kraujyje.
• Pirmosios kartos antihistamininiai preparatai (klemastinas, difenhidraminas ir kt.) sulėtina ir reakcijos laiką bei pablogina koordinaciją.
• Nereceptiniai vaistai pseudoefedrinas ir fenilefrinas, kurių dažnai būna vaistuose nuo peršalimo, gali sukelti mieguistumą, pykčio priepuolius, galvos sukimąsi, svaigimą.
• Kai kurie vaistai, panašiai kaip alkoholis, sužadina pasitikėjimą vairavimo gebėjimais, nors iš tikrųjų vairavimo įgūdžiai, koordinacija, reakcijos laikas pablogėja.
Vlmedicina.lt
