Pasirodo, vienas kavos puodelis per dieną aštuonias procentais sumažina ankstyvos mirties tikimybę. Du - penki puodeliai per dieną šią tikimybę sumažina 12 procentų, o šeši puodeliai per dieną – net 16 procentų. Toks poveikis išgaunamas greičiausiai dėl polifenolio, augaluose esančios cheminės medžiagos.
Kava galbūt nepadeda užmigti, jei ją geriate antroje dienos pusėje, bet moksliniai tyrimai vis tvirčiau teigia, kad kava prailgina gyvenimą ir apsaugo nuo senatvinių ligų – demencijos, vėžio ir širdies problemų.
Kava ir pagrindinės jos sudedamosios dalys, kafeinas ir augaliniai junginiai, vadinami polifenoliais, yra vienos dažniausiai tiriamų maistinių medžiagų.
Nors kavai būdingos gyvenimą ilginančios savybės dar toli gražu nėra galutinai įrodytos, panašu, kad neseniai atliktas didelės apimties tyrimas pateikė svarių argumentų, kad kava padeda ilgai gyventi.
Praėjusį mėnesį JAV Nacionalinio vėžio instituto ir Nacionalinio sveikatos instituto mokslininkai atskleidė dešimtį metų trukusio tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 10 000 žmonių, rezultatus. Šie rezultatai rodo, kad kuo daugiau kavos – paprastos ar be kafeino – žmonės gėrė, tuo mažesnė buvo jų tikimybė mirti jauniems dėl įvairių ligų.
Vienas kavos puodelis per dieną aštuonias procentais sumažina ankstyvos mirties tikimybę. Du – penki puodeliai per dieną šią tikimybę sumažina 12 procentų, o štai šeši puodeliai per dieną – net 16 procentų.
Vis dėlto, jei kavos geriama daugiau, jos gerosios savybės ima blankti – aštuoni puodeliai kavos per dieną tą pačią ankstyvos mirties tikimybę jau sumažina tik 14 procentų.
Tyrimo metu nepavyko išsiaiškinti vieno dalyko – kuri būtent kavos sudedamoji dalis pasižymi šiuo gyvenimą prailginančiu poveikiu.
Tačiau tyrimu patvirtinta, kad gerosios kavos savybės išlieka nepaisant to, ar vartojama kava yra malta, tirpi, ar be kafeino – pasak mokslininkų, tai reiškia, kad ilgo gyvenimo eliksyrą teikia ne kafeinas.
Toks poveikis išgaunamas greičiausiai dėl polifenolio, augaluose natūraliai esančios cheminės medžiagos.
Polifenoliai suteikia produktams ryškias spalvas (jų yra, pavyzdžiui, pomidoruose) bei apsaugo augalus nuo kenksmingo
UV spindulių poveikio ir laisvųjų radikalų – augaluose dėl deguonies dalijimosi susidarančios medžiagos.
Daugybė tyrimų patvirtino, kad polifenoliai apsaugo organizmą nuo uždegimų. Uždegimai gali sukelti 2 tipo diabetą, širdies ligas ir vėžį arba jie patys gali būti sąlygoti šių ligų.
Praėjusiais metais Stanfordo universiteto Kalifornijoje mokslininkai pranešė, kad kava malšina „vidinius“ uždegimus ir galimai apsaugo nuo senatvinių ligų.
Jie stebėjo 100 vyresnių nei 60 metų žmonių, naudodamiesi kasmetinėmis sveikatos anketomis ir reguliariais tyrimais.
Tyrimo rezultatai, paskelbti leidinyje „Nature Medicine“, parodė, kad tie tyrimo dalyviai, kurie gėrė daugiausiai kavos, pasižymėjo mažesniais kiekiais uždegimų, kurie, tikėtina, sukelia rimtas ligas.
Kitas kavos ilgaamžiškumą teikiančias savybes įrodo dar vienas neseniai „Brigham Young“ universitete atliktas tyrimas.
Šį tyrimą atlikę mokslininkai atrado, kad kavos mėgėjai turi ilgesnius telomerus – apsauginius kiekvienos chromosomos galiukus (tai siūlo pavidalo struktūros, kuriose saugomas DNR). Kuo ilgesni telomerai, tuo geriau DNR apsaugomas nuo galimos žalos.
Nors pati kava, panašu, turi apsaugomąjį poveikį, to paties negalima pasakyti apie kafeiną – tai vėlgi reiškia, kad lemiamas poveikis turėtų būti priskiriamas polifenoliams. Taigi, ar tai įrodo, kad kava padeda gyventi ilgiau?
Deja, ne, sako profesorius Naveedas Sattaras, medžiagų apykaitos ekspertas, dirbantis Glazgo universiteto Širdies ir kraujagyslių bei medicinos mokslų institute. Jis atkreipia dėmesį, kad net ir naujausi didelės apimties tyrimai, atlikti gerai žinomų JAV tyrimų institutų, tėra tik stebimojo pobūdžio – tai reiškia, kad tyrėjai įžvelgia ryšį tarp kavos vartojimo ir ilgaamžiškumo, tačiau nėra aptikta nepaneigiamų įrodymų.
„Gali būti, kad kavą geriantys žmonės jau ir taip gyvena sveikesnį gyvenimą – gauna daugiau pajamų ir turi geresnį išsilavinimą. Galbūt kava ir turi nuo ligų apsaugančių savybių, tačiau negalime pasakyti, kad tai tikrai tiesa.“ – sako prof. N. Sattar.
