Naujienų portalui tv3.lt Matas sutiko papasakoti, kaip gyvena dabar, atskleidė, ar pavyko surinkti reikalingą sumą bioninėms rankoms bei prisipažino, kokių svajonių turi dabar.

Mato istorija
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 2019 metų rugpjūtį Matas dirbo įmonėje, kuri teikė elektronines-inžinerines paslaugas.
Vieną vakarą Matas su kitu kolega Lentvario geležinkelio stotyje turėjo atlikti elektros linijos montavimo darbus. Tai nebuvo pirmas kartas, kai jie atliko šitą darbą. Pats Matas įmonėje dirbo jau ne vienerius metus.
Šiuos darbus tekdavo daryti naktį, kad nereikėtų stabdyti traukinių eismo. Tąkart praleidę paskutinį traukinį, Matas su kolega bokšteliu pakilo iki laidų ir darbai prasidėjo – kolega rankomis laikė vielą, kuri turėjo būti primontuota prie atramos, o Matas viena ranka dar valdė ir bokštelį. Staiga – blyksnis, po kurio Mato gyvenimas jau nebebuvo toks pats.
Matas patyrė itin sunkius sužalolimus, o labiausiai nukentėjo jo rankos, tačiau gydytojai iš pradžių manė, kad jas dar bus įmanoma išgelbėti.
Po savaitės ligoninėje kairę ranką visgi teko amputuoti, o dar po daugiau nei savaitės medikai pranešė, kad vis dėlto ir dėl dešinės rankos nebegalima nieko padaryti.
Po kurio laiko Matas sužinojo apie bionines, vadinamas, roboto rankas. Matui apvyko susisiekti su ligonine Vienoje, kuri gamina šiuos smegenų impulsais valdomus protezus. 2020 metų kovą Matas išvyko į Vieną pasikonsultuoti.
Jis išgirdo, kad pagal tuo metu numatytą sąmatą, dešinės rankos bioninis protezas kainuotų apie 210 tūkst. eurų, tačiau reikalinga papildoma operacija, kuri kainuoja dar apie 60 tūkst. eurų.
Kairės rankos protezas dar brangesnis, nes ji yra daug trumpesnė, nėra alkūnės sąnario. Bendra bioninių rankų kaina siekė apie 600 tūkst. eurų.
Atskleidė, kaip laikosi dabar
Šiemet Matas skaičiuos jau šeštus metus, prabėgusius nuo lemtingos dienos, kai jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Pokalbio metu jis visą laiką išlaikė veide šypseną ir tikino, kad dabar gyvena gerai.
Pašnekovas džiaugėsi, kad į jo gyvenimą vis ateina naujų iššūkių, veiklų bei žmonių. Vienas iš labiausiai jį džiuginančių aspektų – sportas.
„Pradėjau sportuoti, lankyti lengvąją atletiką, bėgimą. Mane praeitų metų spalio-lapkričio mėnesį sportuoti pakvietė sporto klubo „PARADOKSAS“ vadovas, Lietuvos neįgaliųjų lengvaatletis, Europos čempionatų prizininkas Danas Sodaitis“, – pasakojo pašnekovas.
Matas tikino, kad sulaukęs tokio pasiūlymo jis ėmė apie tai rimtai svarstyti. Jis pasakojo, kad norėjo ne tik išbandyti savo jėgas, bet ir sustiprinti kūną.
Dabar jis treniruotėms skiria tris dienas per savaitę. Šaltuoju metų laiku Matas važiuodavo treniruotis į Vilnių, o dabar, kai orai atšilo, gali treniruotis gimtųjų Kaišiadorių stadione.
„Pavasarį teko dalyvauti varžybose, iš kurių jau turiu pirmąjį medalį. Kovo 2 dieną, prieš pat mano gimtadienį, vyko varžybos, o gimtadienį atšvenčiau kovo 4 dieną, man suėjo 35 metai“, – pasidžiaugė jis.
Įsigijo dešinę bioninę ranką
Pasiteiravus, ar jam pavyko įsigyti abidvi bionines rankas, pašnekovas tikino, kad ne. Vis tik vieną ranką, t. y. dešiniąją, Matui įsigyti pavyko.
„Dešinė ranka, jos komplektas su protezu ir operacija grubiai kainavo 300 tūkst. eurų. Iš pradžių buvo numatyta kaina 210 tūkst. eurų plius 60 tūkst. eurų už operaciją, tačiau, kol surinkome pinigus, viskas pabrango.
Aš ranką gavau praeitų metų sausio pabaigoje. Kadangi buvau išvažiavęs į Austriją dviem savaitėms, grįžau su ranka vasario pradžioje ir mokiausi ja naudotis, treniravausi.
Čia buvo didelis įvykis. Iš pradžių buvo sunku, man uždėjo protezą dar kai buvau Austrijoje, atrodė, kad skauda ranką vien nuo to, kad protezas uždėtas, nekalbant apie tai, kad aš su juo kažką keliu ar dėlioju. Pirmomis savaitėmis reikėjo priprasti, buvo streso“, – sakė Matas.
Nepaisant to, medikai gyrė vyrą už tai, kad jam puikiai sekasi valdyti ranką. Jis pasakojo, kad Austrijoje atlikdavo įvairius testus, kurie parodydavo gydytojams, kiek Matui pavyko pažengti.
Vienas iš jų – užduotis perkelti monetą į indelį, o tai padaryti reikdavo kuo greičiau. Matas pasakojo, kad dažniausiai susidurdavo su tokiomis užduotimis.
„Manyčiau, kad dabar jau esu pakankamai gerai įvaldęs ranką. Kartais būna, kad kažką paimu ir paleidžiu, iškart neišeina.
Žinoma, gal aš per greit noriu kažką padaryti, tenka sau priminti, kad neskubėčiau. Manau, kad man pačiam kartais reikia priprasti ne vien dėl to, kad turiu protezą, bet kad ir neskubėčiau“, – šyptelėjo jis.
Didžiausias džiaugsmas – pačiam pavalgyti
Savo pasakojimą pašnekovas tęsė atskleisdamas, kuo labiausiai džiaugėsi gavęs dešinę bioninę ranką. Pasak jo, galimybė pačiam pavalgyti buvo didžiausia laimė.
Jis pasakojo, kad dėl to džiaugėsi ne tik jis pats, bet ir artimieji, kurie turėdavo vaikinui padėti, nes pačiam šio veiksmo padaryti nepavykdavo.
„Pirmas dalykas, kuriuo labai džiaugiausi tiek aš, tiek tėvai, tiek draugai, kad aš pagaliau pats valgau. Pirmą kartą, kai valgiau kavinėje, man buvo daug laimės, kad nereikia laukti, nereikia sakyti, kad atpjautų, įdėtų daugiau bulvių ar salotų. Dabar net kalbėdamas prisiminiau ir tikrai buvo labai smagu“, – dalijosi vyras.
Jis pridėjo, kad dar vienas didžiulis jį aplankęs džiaugsmas – sportas. Matas tikino, kad be dešinės rankos protezo jis netgi nebūtų galėjęs pats nuvykti į treniruotes.
Jis pasakojo, kad tuo metu jį gąsdino mintis vienam sėsti į traukinį ir važiuoti į Vilnių, tačiau dabar tai jau nebėra problema.
„Kai pradėjau sportuoti, kai pirmą kartą nuvykau į treniruotę Vilniuje, kalbėjausi su treneriu ir nežinojau, kaip čia man reiks važinėti, neteko vienam vykti traukiniu, bet aš vis tiek norėjau sportuoti. Tad man labai padėjo ranka, buvo smagu, kad dėl to protezo galiu nuvažiuoti į treniruotes.
Dabar aš jau įsigudrinau – moku persirengti, moku pasirūpinti savimi. Aišku, striukę reikia užsegti kažkam kitam, bet didžiąją dalį niuansų išsprendžiau“, – paaiškino jis.
Įvardijo, kiek pinigų trūksta kairei rankai
Matas pasakojo, kad šiuo metu jam trūksta kairės rankos, tačiau jai gauti yra reikalinga didesnė pinigų suma. Pasiteiravus, kiek pinigų reikia, jis įvardijo sumą.
„Dabar kairei rankai yra surinkta 50 tūkst. eurų, tačiau realiai trūksta dar 300 tūkst. eurų. Kairė ranka yra trumpesnė, reikia daugiau protezo, dėl to ji gaunasi brangesnė“, – paaiškino Matas.
Jis taip pat papasakojo, kad be kairės rankos jo pusiausvyra yra sutrikusi. Vien be protezo jo dešinė ranka sveria daugiau ir taip netolygiai pasiskirsto svoris, o su protezu – jis jaučiasi itin stipriai.
Matas taip pat pasakojo, kad norėtų vairuoti automobilį, tačiau be kairės rankos tai padaryti nėra patogu. Jis pasakojo, kad dažniausiai susiduria su vienu lydinčiu iššūkiu.
„Man teko susipažinti su tais, kurie vairuoja automobilius be tam tikrų galūnių, aš ir pats užsisakiau iš Anglijos priedus, kurie padėtų man vairuoti, būtų patogu suimti patikimai vairą.
Toks niuansas tada buvo – man junginėti posūkius yra problematiška. Mano kairė ranka yra trumpesnė, galiu juos perjungti stipriai pasilenkęs prie vairo, bet tai nėra patogu. Jeigu turėčiau kairės rankos protezą, būtų labai patogu“, – paaiškino jis.
Prisidėkime prie pagalbos Matui, kurio didžiausia svajonė šiuo metu – apkabinti artimuosius abiejomis rankomis.
Gavėjas: Mato Gudauskio labdaros ir paramos fondas
Atsiskaitomoji sąskaita: (IBAN) LT414010051005531665
SWIFT: AGBLLT2X
Banko pavadinimas: AB Luminor bank
Fondo kodas: 305715171
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!