Ar ūkininkui paskolinti keliolika milijonų litų nepaskandins kooperatiniu principu prieš penkiolika metų sukurtos Panevėžio kredito unijos? Kad vienam stambiausių rajono ūkininkui Arūnui Čimolonskui paramą suteikusią finansinę įstaigą užgriuvo bėdos, tvirtino „Sekundei“ atsiųsto elektroninio laiško autorė. Jos teigimu, A.Čimolonsko ūkio mėnesio apyvarta mažesnė nei unijai sumokamos palūkanos.
Baiminasi griūties
Kuo gali baigtis dosniai dalijamos solidžios paskolos, galėtų atsakyti ir nestudijavusieji ekonomikos. Sunkmetį pagimdžiusios užsienio bankų griūties pasekmes jaučia visas pasaulis. Įtarimų dėl Kredito unijos patikimumo ūkininkams gali kelti ir pasikeitusi tiekėjų politika. Anksčiau noriai dalijusios prekes skolon, pastaruoju metu įmonės iš žemės ūkio subjektų vis dažniau pareikalauja pasirašyti faktoringo sutartį. Tokiu atveju tiekėjas savo piniginius reikalavimus perleidžia bankui. Nesėkmės atveju finansinė atsakomybė kristų ant jo pečių.
Kas grėstų Panevėžio kredito unijos klientams, jei didžiausią jos kreditorių A.Čimolonską ištiktų finansinė krizė?
Prižiūrėtojų buvo įspėti
Kad A.Čimolonskui suteikta milžiniška paskola gali būti pernelyg rizikinga Panevėžio kredito unijos indėlininkams, prieš porą metų buvo susirūpinęs finansines įstaigas kontroliuojantis Lietuvos bankas.
Kredito unijos valdybos pirmininkas Antanas Čepas patvirtino, kad buvo sulaukta tuomečio Lietuvos banko vadovo Reinoldijaus Šarkino įspėjimo. Prižiūrėtojų dėmesį Kredito unija atkreipė dėl pagal turimą kapitalą išduotos per didelės paskolos.
„Problema išsisprendė, kai A.Čimolonskas padidino kredito unijos pajų. Dabar nematau absoliučiai jokios tragedijos“, – tvirtino valdybos pirmininkas.
A.Čepas tikina, kad palūkanas ūkininkas moka laiku, o paskolą pradėti grąžinti įsipareigojęs tik nuo 2014 m.
„Pavojaus unijai nėra. Gal sau naudos siekiantys bankai paskleidė antį, kad neva Kredito unija bankrutuoja, o gal kieno nors paprašytas veikėjas laišką parašė“, – svarstė pirmininkas.
Šiuo metu finansų kredito įstaiga vienija 8000 narių. A.Čepas neigia gandus, kad iš unijos traukiasi indėlininkai, tačiau pripažino, kad dalis jų nubyrėjo.
„Kai pajinį įstojimo kapitalą padidinom nuo 100 iki 300 litų, atsisijojo „popieriniai“ nariai. Tokie, kurie unijoje neturi einamųjų sąskaitų, jiems reikėjo tik greitai gauti paskolų. Kurie norėjo būti Kredito unijos nariais, papildė kapitalą“, – teigė A.Čepas.
Anot jo, bendras unijos kapitalas šiuo metu siekia 21 mln. litų, tai yra keliais milijonais litų daugiau nei A.Čimolonskui suteiktas kreditas.
Kaimo žmonės sąžiningi
Pastarąsias dvi savaites Panevėžio kredito uniją krėtė Lietuvos banko auditoriai. Banko atstovai patikrinimo rezultatų nekomentuoja. Pasak A.Čepo, tikrintojai išvažiavo patenkinti.
A.Čepas pripažįsta, kad unijai nepavyksta išvengti įsipareigojimus ignoruojančių kreditus paėmusių ūkininkų, tačiau pirmininkas tvirtina, jog įstaigos finansinei padėčiai tai grėsmės nekelia.
„Vienam derlius neužderėjo, kitam užderėjo, bet neatsiskaitė. Bet nė dėl vieno kaimo žmogaus mums dar neteko į teismą kreiptis“, – tvirtino A.Čepas.
Anot jo, antstolių pagalbos unijai prireikė tik išieškant skolas iš poros miestiečių.
Valdybos pirmininkas neatmeta, kad gandai skleidžiami siekiant pakenkti ne unijai, o vienam stambiausių rajono ūkininkų, atvirai deklaruojančiam pritarimą kasos aparatus turgavietėse įvedusiai Vyriausybei.
„A.Čimolonskas vykdo Vyriausybės nutarimus, todėl kažkas kiša koją norėdamas jam pakenkti“, – įtaria A.Čepas.
Visą straipsnį skaitykite 2011 m. balandžio mėn. 16 d. dienraštyje „Sekundė“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ