Karščiavimas, kaulų laužymas, galvos skausmas – tokius erkinio encefalito požymius pajutęs asmuo gali juos supainioti su gripu arba pagalvoti, kad užsikrėtė koronavirusu. Visgi specialistai įspėja, kad vasarą gripu sergama retai, todėl reikėtų itin atidžiai vertinti savo sveikatą.
Stebi didelį srautą
Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskienė patvirtino, kad jau nuo pavasario sulaukiama erkiniu encefalitu sergančių pacientų.
„Šiais metais erkiniu encefalitu sergančių pacientų sulaukėme gana anksti. Ši liga žmonėms pasireiškia dvibangiu karščiavimu – užsikrėtus pacientai jaučia į gripą panašius simptomus, vėliau trumpam jie išnyksta ir savijauta pagerėja. Tačiau simptomai vėl pasikartoja: aukšta temperatūra, galvos skausmas, svaigimas, gali atsirasti pykinimas, vėmimas.
Erkinį encefalitą gali būti sunku atpažinti – ši infekcija klastinga, neretai sumaišoma su kitais susirgimais. Įprastiniai kraujo tyrimai dažniausiai nerodo reikšmingų pakitimų, dėl šios priežasties įtarus šią infekciją, pacientai turėtų kuo greičiau kreiptis į infekcinių ligų specialistus“, – sakė gydytoja.
Juo labiau, pridūrė ji, visiems į ligoninę stacionarizuojamiems ligoniams šiuo metu yra atliekamas Covid-19 testas.
„Jei pacientas karščiuoja, nesvarbu, kokia liga serga, jis yra izoliuojamas, kol sulaukiama Covid-19 testo rezultatų, nes šios ligos turi panašių simptomų“, – kalbėjo gydytoja.
Ji pridūrė, kad nors nėra stebima ne mažiau padarinių sveikatai galinčios turėti Laimo ligos atvejų augimo. Tačiau antros stadijos pacientų, kuriems pasireiškia sunkesni simptomai – nervų sistemos pažeidimas, – pasitaiko.
„Nustačius pirmą Laimo ligos stadiją, žmonės gali gydytis namuose ambulatoriškai, į ligoninę jie patenka tik sunkesnės ligos atveju“, – sakė infektologė.
Serga ir Laimo liga, ir erkiniu encefalitu
Kartu medikai įspėja ir dėl kitų erkių platinamų ligų – Laimo ligos, babeziozės, anaplazmozės, erlichiozės – pavojaus. Negana to, primenama, kad vienu metu žmogus gali sirgti ir erkiniu encefalitu, ir Laimo liga.
Gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis portalui tv3.lt pasakojo susidūręs su ne vienu tokiu atveju, kai asmuo vienu metu sirgo ir erkiniu encefalitu, ir Laimo liga.
„Ta pati erkė gali išplatinti tiek erkinį encefalitą, tiek Laimo ligą ir mano praktikoje tokių atvejų buvo ne vienas. Kai asmuo vienu metu suserga abejomis ligomis, simptomai būna tarsi „košeliena“.
Gydytojas gi per konsultacijai skirtas vos 15 minučių dažnai net neturi laiko visko nuosekliai išsiklausinėti. Todėl reikėtų gydytojams būti atidiems, kad pacientai būtų ištiriami dėl abiejų ligų“, – įspėjo jis.
Profesorius pažymėjo, kad juo labiau persirgta viena liga neapsaugo nuo kitos infekcijos – sveikstant nuo erkinio encefalito sėkmingai galima užsikrėsti Laimo liga ir atvirkščiai.
E. Tamašauskienė sakė ką tik gydžiusi tokį pacientą.
„Kokios gali būti tokios dvigubos ligos išeitys? Laimo liga gydoma antibiotikais ir jei tai yra ankstyvos stadijos, o ne lėtinės ligos formos, dažniausiai jokių pasekmių nepalieka.
Nuo erkinio encefalito, kaip žinia, specialaus gydymo nėra. Du trečdaliai pacientų pasveiksta, tačiau dalį jų gali varginti liekamieji reiškiniai“, – sakė gydytoja infektologė.
Ilgai išlikti budriems
Gydytojai primina, kad dažniausiai įvardijamas Laimo ligą padedantis atpažinti simptomas – vadinama raudona dėmė arba migruojanti eritema. Ji atsiranda 50–80 proc. Laimo liga susirgusių žmonių.
Tačiau tai nėra vieninteliai šios ligos simptomai – žmogų vargina ir karščiavimas, gali atsirasti vidaus organų pažeidimai. Lėtinė Laimo ligos eiga gali kaip reikiant invalidizuoti žmogų.
„Jei žmogus įtaria, kad jam įsisegė užkrėsta erkė, gal pykinimas atsirado, žmogus gali kiek pakarščiuoti, tai yra pirmi Laimo ligos požymiai. Jie atsiranda praėjus 5–7 dienoms po erkės įsisegimo.
Toliau tris savaites vartojant antibiotikus žmogus visiškai pasveiksta. Vis dėlto atsiradę antikūnai neapsaugo nuo kito užkrėstos erkės įsisegimo.
Tad jei yra įtarimas, kad žmogui įsisegė erkė, kraujo tyrimą dėl Laimo ligos jam reikia pasidaryti ne anksčiu kaip po 2–3 savaičių, tą padarius anksčiau neigiamas rezultatas gali suklaidinti. O pavėlavus diagnozuoti ligą vėliau žmogus tampa invalidu“, – sakė A. Laiškonis.
Apsaugo tik skiepai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu (EE) ir tai beveik trečdaliu daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (99 atvejai).
Pagal amžiaus grupes dauguma – devyni iš dešimties – šiemet susirgusiųjų buvo suaugę (126 atv.), likusieji – vaikai (7,4 proc.). Pagal lytį dauguma susirgusiųjų vyrai (85) ir 51 moteris. Dauguma (113 žmonių), t.y. aštuoni iš dešimties, dėl erkinio encefalito ligos buvo hospitalizuoti įvairiose gydymo įstaigose.
Pagal vietovę tarp šiemet erkiniu encefalitu susirgusiųjų buvo 76 kaimo gyventojai ir 60 – miestų. Vyresnio amžiaus asmenims liga pasireiškia sunkiau, dažniau stebimi liekamieji ligos reiškiniai.
Pirmieji erkinio encefalito (EE) atvejai šiemet užregistruoti kovo mėnesį, daugiausiai atvejų registruota – balandžio mėnesį (83 atvejai). Šį sezoną jau pranešta apie du mirties nuo erkinio encefalito atvejus.
ULAC duomenimis, daugiametė sergamumo erkiniu encefalitu dinamika rodo, kad sergamumo EE pikas Lietuvoje stebimas birželio–spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80–90 proc. visų EE susirgusių asmenų.
ULAC duomenimis, pernai (2019 m.) Lietuvoje buvo užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu, 6 asmenys mirė. Didžiausi sergamumo EE rodikliai pernai buvo užregistruoti Utenos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse.
Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Skiepytis nuo erkinio encefalito galima ištisus metus, tačiau erkių aktyvumo sezono metu rekomenduojama skiepytis „pagreitinta schema“.
Pabrėžiama, kad erkiniu encefalitu užsikrėsti galima ne tik įsisegus erkei, bet ir vartojant nepasterizuotą ožkų pieną.
