„Atrodo, kad šiemet yra vien Covid-19 ir kitų ligų mažai, tačiau pliki skaičiai rodo ką kita. Dabar akcentuojama, kiek žmonių miršta nuo Covid-19, tačiau jei nuo šio viruso yra mirę apie 570 tūkst. žmonių, tai nuo ŽIV per vienus metus dar tebemiršta, 2018 m. duomenimis, 770 tūkst.“, – pasakojo VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja infektologė prof. Raimonda Matulionyte.
Tuo metu jei užsikrėtusiųjų Covid-19 pasaulyje yra 12–13 milijonų ir iš jų 95 proc. pasveikę ar pasveiks, tai ŽIV atveju užsikrėtusių yra 38 milijonai pasaulyje.
„Ir ši liga lieka visam gyvenimui ir negydant jos šie asmenys greičiausiai numirs“, – konstatavo ji.
Profesorė pabrėžė, kad čia kalbame apie kitą amžiau grupę: „Čia miršta jauni žmonės, jie miršta tyliai, niekas nesako, kad sveikatos sistema būtų perkrauta ir panašiai.“
Rizikos grupė – tolimųjų reisų vairuotojai
Gydytoja priminė, kad pagrindinė šios ligos rizikos grupė yra vyrai.
„Vidutinis ŽIV užsikrėtęs pacientas Lietuvoje yra 30–49 metų amžiaus vyras. Balandžio 1 d. dieną Lietuvoje, vadovaujantis ULAC duomenimis buvo 3360 ŽIV užsikrėtusių žmonių, 80 proc. jų sudaro vyrai“, – sakė R. Matulionytė.
Nors pagrindinis ŽIV plitimo būdas – švirkščiamųjų narkotikų vartojimas, tačiau profesorė atkreipė dėmesį į pastaruosius dvejus metus stebimą tendenciją.
„Pastaraisiais metais pastebima, kad lytiniu keliu užsikrėtusių naujų atvejų yra daugiau nei per narkotikus“, – kalbėjo gydytoja.
Kaip atskira rizikos grupė išskiriama tolimųjų reisų vairuotojai, besinaudojantys sekso paslaugas siūlančių moterų paslaugomis.
„Tenka pastebėti, kad kaimyninių šalių sekso darbuotojos yra stipriai užsikrėtusios ŽIV infekcija, hepatitais, kitomis lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis.
Šiais metais turėjome keletą atvejų, kai tolimųjų reisų vairuotojai pasinaudodami tomis paslaugomis, užsikrėtė. Matome Ukrainos, Rusijos piliečius, kurie negalėdami išvažiuoti karantino metu, yra užsikrėtę per nesaugius lytinius santykius nuo moterų, kurios neretai tose šalyse, ypač buvusiose Sovietų sąjungos šalyje, yra ir narkotikus vartojančios, ir sekso darbuotojos“, – kalbėjo R. Matulionytė.
Plinta tarp homoseksualių vyrų
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad šios ligos plitimo skirtumas tarp Rytų ir Vakarų Europos.
„Vakaruose pagrindinę rizikos grupę sudaro vyrai, turintys lytinių santykių su kitais vyrais. Ten 40 proc. jie sudaro ir yra aiški rizikos grupė. Rytų Europoje visgi vyraujantis lytinis heteroseksualusis perdavimo kelias.
Priduriama, kad šioje specifinėje grupėje, vyrų, kurie turi seksualinių santykių su vyrais dažni ir tokie susirgimai kaip sifilis, hepatitas A.
R. Matulionytė pabrėžė, kad itin svarbu nevengti ištyrimo dėl šios ligos, jei pasitaiko tokia proga, pasiūlo gydytojas.
„Jei asmuo galvoja apie didesnę riziką, pasitikrinti visada galima testą nusipirkus internetu arba vaistinėje, jis kainuoja apie 28 eurus.
Tik tada esant teigiamam atsakymui reiktų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreiptų į specialistą", – teigė ji.
Ką bendro turi ŽIV ir COVID-19?
Paklausta, ar šios ir lytiniu būdu plintančios ligos simptomai gali būti panašūs į Covid-19, profesorė patikino, kad šių infekcijų požymiai yra skirtingi.
Tiesa, pridūrė ji, Covid-19 virusas turi dalelę panašumo su ŽIV virusu:
„Juk net ŽIV infekcijos gydymui skirti vaistai yra viena iš tų eksperimentinių šakų ieškant gydymo.“
Profesorė akcentavo, kad nepaisant to būtina kalbėti apie šią infekciją, nes, kaip rodo patirtis, kad kai nustojama tą daryti, visuomenė „atleidžia vadeles“, nepaisoma profilaktikos priemonių ir kt.
„Pavyzdžiui, teko pasidomėti, kiek testų buvo nupirkta karantino metu, palyginus su praeitais metais. Tai džiugu, kad šiek tiek daugiau, bet lenkų specialistai, kai bendravome nuotoliniu būdu, teigė, kad Tinderio paklausa per karantiną pas juos bent buvo didesnė 20 proc. Taigi visa grėsmė ir rizika niekur nedingo ir tą, matyt, artimiausiu metu pamatysime“, – teigė R. Matulionytė.
