Nors naujos kadencijos Seimas ir jo daugumos suformuota Vyriausybė nepirmauja visuomenės institucijų reitinge, tačiau pasitikėjimo jomis tendencijos palankios. Kaip nė viena kita institucija Seimas ir Vyriausybė per tris mėnesius po rinkimų sugebėjo užsitarnauti didelės dalies šalies gyventojų pasitikėjimą – jų visuomeninis reitingas pakilo dvigubai.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu sausio 3-11 dienomis atliktos apklausos duomenimis, pasitikinčiųjų abiem šiomis institucijomis nuo 2012 metų spalio padaugėjo dvigubai. Vyriausybe spalio pabaigoje pasitikėjo 21 proc. suaugusių šalies gyventojų, o 2013 metų pradžioje tokių jau buvo 41 proc. Seimu iš karto po rinkimų pasitikėjo 14 proc. apklaustųjų, o dabar tokių yra 28 proc.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo Mažvydo Jastramskio, pasitikėjimas Seimu ir Vyriausybe siejamas su gyventojų lūkesčiais.
„Čia ir yra esmė, kad jie dar nieko nepadarė, tad pasitikėjimas yra toks kaip lūkesčių pasitikėjimas. Jeigu mes kalbame apie šuolį per tris mėnesius, nuo spalio, tai čia aišku, kad spalį dar dirbo praėjusios kadencijos Seimas ir Vyriausybė. (...) Kai naujoji valdžia pradės iš tikrųjų veikti, tie reitingai neišvengiamai turės koreguotis“, – naujienų agentūrai ELTA sakė politologas.
M. Jastramskis atkreipė dėmesį, kad tokie reitingų pokyčiai Lietuvai ar kitai demokratinei šaliai nėra specifiniai, ir juos pavadino savotišku „medaus mėnesiu“. Be to, pastebėjo, kad dabartinė valdančioji koalicija yra perteklinė – sudaryta iš partijų, kiek jai realiai pagal parlamento narių skaičių nereikia. Tai esą taip pat yra vienas iš veiksnių, lemiančių Seimo ir Vyriausybės populiarumą.
Kauno technologijos universiteto prof. dr. Algis Krupavičius didėjančius Seimo ir Vyriausybės reitingus taip pat siejo su pasitikėjimo kreditu.
„Atsakymas labai paprastas – po kiekvienų Seimo rinkimų naujos kadencijos Seimui ir naujai Vyriausybei rinkėjai suteikia pasitikėjimo kreditą ir paprastai jų reitingai auga. Nors kai kurios vyriausybės ir seimai sugeba tą pasitikėjimo kreditą greitai išvaistyti“, – teigė politikos apžvalgininkas.
A. Krupavičius priminė praėjusios kadencijos Seimą, atlikusį vadinamąsias „naktines mokesčių reformas“, visuomenės pasitikėjimą jis prarado staigiai. Taip pat buvo su Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybe, konservatoriais, kurie prieš rinkimus 2008-aisiais nekalbėjo apie taupymo politiką, o po jų drastiškai pakeitė politinį kursą.
„Šiuo metu parlamentas ir Vyriausybė nedaro jokių staigių posūkių ir netikėtų, neprognozuotų žingsnių ir dėl to pasitikėjimo kreditas, matyt, dar kurį laiką turės tendenciją augti. Po to jau paprastai piliečiai tikisi, kad lūkesčiai būtų įgyvendinami, ir tampa kritiškesni Vyriausybei, jos veiklai, parlamentui“, – sakė A. Krupavičius.
Komentuodamas, kokie darbai šioms institucijoms pridėtų populiarumo, M. Jastramskis įvardino vidutinio atlyginimo didėjimą ir nedarbo mažėjimą. Seimo atveju politologas įvardino skandalų, chaoso vengimą.
„Tai nebūtinai gali būti siejama su tuo, kad jie kažką padarys. Jeigu ekonomika kils, tai tie populiarumo reitingai labai daug gali ir nekristi. (...) Vyriausybės vertinimas glaudžiai susijęs su šalies ekonomine padėtimi“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Valdančiąją daugumą po 2012 metų spalį vykusių Seimo rinkimų sudaro Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo partijos bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Šios partijos parlamente turi 86 atstovus.
Šešioliktoji Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė darbą pradėjo gruodžio 13-ąją. Naujos kadencijos Seimas prisiekė lapkričio 17-ąją.
