NABU nenurodė tų pareigūnų tapatybių, bet pranešė, kad 2016 metais jiedu iš valstybės biudžeto pasisavino 149 mln. grivinų (4,7 mln. eurų).
Pasak NABU, tie pareigūnai veikė pagal schemą, susijusią su kuro pirkimo sutartimi, pagal kurią kuro kaina buvo padidinta 16 proc. neįvardyto tiekėjo naudai.
„NABU detektyvai ir antikorupcijos prokurorai sulaikė du įtariamus nusikaltėlius: Ukrainos gynybos ministro pavaduotoją ir viešųjų pirkimų ir Ukrainos gynybos ministerijos viešųjų pirkimų ir išteklių departamento direktorių“, – sakoma NABU pranešime.
Ukrainos gynybos ministerijos atstovai nurodė, kad vyksta tyrimas dėl dviejų pareigūnų, kurių pareigos sutampa su NABU nurodyta informacija, tačiau daugiau detalių nenurodė.
Prezidento pažadas
Ukrainą jau seniai krečianti korupcijos problema kelia nerimą tiek Kijevo užsienio partnerėms, tiek pasaulinėms finansų institucijoms, tarp jų ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).
Tačiau 2015-ųjų gruodį darbą pradėjęs NABU vis dar susiduria su įvairių valstybinių institucijų, generalinės prokuratūros ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), pasipriešinimu.
Analitikų manymu, pastarosios įstaigos yra priklausomos nuo suinteresuotų grupių ir negali nepriklausomai tirti finansinių nusikaltimų.
TVF ragina provakarietiškus Ukrainos lyderius, atėjusius į valdžią po 2014-aisiais per revoliuciją nuversto prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus, padėti NABU ir įkurti specialų antikorupcinį teismą.
Pasak TVF ekspertų, asmenys, kuriems NABU pateikia kaltinimus, dažnai lieka laisvėje tiesiog sumokėję užstatą ir kaip pavyzdį pateikia nuo buvusio Ukrainos valstybinės fiskalinės tarnybos vadovo Romano Nasirovo atvejį.
NABU kovo mėnesį pateikė jam įtarimus piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, dėl to vyriausybė nušalino R. Nasirovą nuo pareigų.
Prokurorų teigimu, R. Nasirovas priimdavo nepagrįstus sprendimus atidėti nuomos mokestį už naudingųjų iškasenų gavybą. Tai esą leido Aukščiausiosios Rados deputatui Oleksandrui Oniščenkai įgyvendinti jam inkriminuojamas korupcines schemas.
Įtariama, kad R. Nasirovas savo veiksmais padarė valstybei 2 mlrd. grivinų (apie 70 mln. eurų) žalą.
R. Nasirovo bylą tebetiria šalies generalinė prokuratūra, tačiau su pareigūnais bendradarbiaujančiam įtariamajam buvo skirta gana švelni kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti iš Kijevo.
Trečiadienį per Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos posėdį Strasbūre Ukrainos prezidentas sakė, kad jo šalis „nebeturi kelio atgal dėl teisminės reformos“.
„Žinau, kad ypatingo dėmesio sulaukia antikorupcinio teismo įkūrimas“, – sakė P. Porošenka.
„Šiuo metu ieškome optimalaus būdo įsteigti šią itin svarbią įstaigą“, – pridūrė jis.
Pasak prezidento, dabartinis įstatymo projektas dėl antikorupcinių teismų turi trūkumų, ir dėl jo esą reikia daugiau bendro sutarimo.
„Būtent todėl reikia susivienyti visoms demokratinėms politinėms jėgoms ir pilietinei visuomenei“, – pareiškė P. Porošenka.
