Asocialia pavadinta ir iš namų į gatvę išvaryta lietuvių šeima pasipiktino britų organizacijų abejingumu. Susidūrę su jiems priešiška kaimyne ir policijos pareigūnais, lietuviai su trimis vaikais savaitę bastėsi po Londoną.
Kaimynės skundai – dėl triukšmo
Į Anglija.lt kreipėsi skaitytoja Arina (vardas pakeistas – red. past.), nusivylusi žmogaus teisių apsauga šioje šalyje. Ji su vyru ir trimis vaikais buvo priverstinai išvaryti į gatvę.
Kaip pasakojo Arina, ši istorija prasidėjo atsikrausčius naujai kaimynei. Šeima gyveno laikiname socialiniame bute, kurį savivaldybė skyrė jiems, kol bus surastas nuolatinis, savivaldybei priklausantis, gyvenamasis būstas.
„Nors tai turėjo būti trumpalaikis būstas, bet mes jame gyvenome pusę metų. Viskas buvo gerai, kol apačioje neįsikūrė nauja kaimynė. Mes gyvenome trečiame aukšte, palėpėje, ji – antrame. Ji nuo pat pirmos valandos tame bute pradėjo mums priekaištauti, kad triukšmaujame. Mes atsiprašėme, supratome, kad garso izoliacija ten bloga, stengėmės tyliau vaikščioti, tačiau juodaodė kaimynė vis nesiliovė – ėmė baladoti kažkuo iš apačios“, – prisiminė pašnekovė.
Tai tęsėsi apie du mėnesius. Kaimynė vis skųsdavosi triukšmu ir kviesdavo policiją. Policija, atvažiavusi patikrinti, lietuvių šeimai pranešdavo, jog kaimynė skundžiasi, kad jie naktimis triukšmauja. „Ji jiems sako, kad pas mus baliai, festivaliai vyksta. Tai mes sakome jiems, ateikite naktį, tuo metu, kai ji sako, kad pas mus triukšmas, o ne ryte. Tada pamatytų, kad niekas nevyksta. Kodėl ji skambina tik ryte? Mano vaikas judrus, jam metai ir keturi mėnesiai, vaikščioti, bėgioti nori, tai negi aš jam uždrausiu?“.
Išvarė pavadinę asocialiais
Gražiuoju su kaimyne lietuviams sutarti nepavyko, tad ir jie ėmė rašyti savivaldybei skundus. Tuo pačiu metu prasidėjo nesusipratimai ir su namą administruojančia įmone.
„Vieną dieną atėjo namo prižiūrėtojas, kaip visada paklausė, ar yra kokių problemų. Pasakėm, kad sugedo skalbimo mašina ir lovos senos, spyruoklės lenda, reikėtų pakeisti. Į tą mūsų prašymą namo prižiūrėtojas nereagavo, tai vėliau nuvažiavom į savivaldybę, skundėmės namo prižiūrėtoju, kad nereaguoja į skundus ir kad kaimynė terorizuoja“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, po kiek laiko namo administracijos atstovas šeimai pranešė, kad jiems bus nutraukta būsto pašalpa (angl. „housing benefit“) ir jie turės išsikraustyti. „Mes sakome, kad jokio laiško apie tai negavome. Nuėjome į savivaldybę, sako, niekas nepasikeitė ir niekas jūsų neiškrausto. Tiesa, dėl laiškų, jau buvome pastebėję anksčiau, kad nebegauname. Įtarėme, kad ta kaimynė juos surenka, tai kai pradėjome laukti laiškanešio, vėl ėmėme gauti savo laiškus“, – apie bėdas su kaimyne pasakojo moteris.
Nors iš savo rajono savivaldybės šeima gavo patvirtinimą, kad jų neiškraustys, tačiau po kelių dienų, birželio pabaigoje, namo prižiūrėtojas atvyko su laišku reikalaudamas nedelsiant išsikraustyti.
„Aš jo klausiau, kur teismo sprendimas, kodėl mums nebuvo duotas įspėjimas raštu, bet jie atėjo ir neša daiktus. Mano septyniolikmetis sūnus nubėgo į savivaldybę aiškintis. Mes sakome niekur neisime, mano dukra su temperatūra tada buvo, aš stoviu su kūdikiu ant rankų. Prižiūrėtojas iškvietė policiją, jie atvyko, pareikalavo išsikraustyti. Policininkė pasakė, kad ta kaimynė skambindavo kiekvieną dieną, skundus siuntė, kad mes asocialūs. Aš sakau, jūs įrodykit – mes negeriam, nerūkom, draugų neturim, nėra kam ateiti. O čia ant kažkokio laiško parašyta, kad iškrausto, nes mes asocialūs. Bet ką galima parašyti, o kur įrodymai? Mes ir namo prižiūrėtojo prašėm pagailėti, klausėm, ar jūs žinot, ką jūs darot, išmetat mus kaip asocialius, dėl to mes nebegausime būsto“, – prisiminė Arina.
Išvijo be daiktų
Arina Anglija.lt teigė, jog jie buvo išvaryti iš namų taip, kaip stovi. Nors bandė įtikinėti policijos pareigūnus, kad neturi kur eiti, bet šie pranešė, kad jei priešinsis, bus suimti.
„Visi mokesčiai buvo sumokėti, turėjome visus dokumentus, bet mūsų kalbos nieko nejaudino. Policininkė nieko neklausė, negalėjau patikėti, kad policija gali taip pasielgti, išmesti mus su trimis vaikais į gatvę. Ji man sakė, kad nesvarbu, kur tu miegosi. Pakeitė spynas, išvarė iš namų be jokių daiktų, tik kuprinę su pinigais ir dokumentais turėjome“.
Šeima kreipėsi į rajono savivaldybės skubios pagalbos liniją, bet jie padėti negalėjo – teigė suprantantys, bet tuo metu laisvų vietų pernakvoti neturėjo. Šeimos situacija su savivaldybėmis taip pat buvo gana sudėtinga – iš vieno rajono savivaldybės Londone jie gaudavo būsto pašalpą, bet laikinas būstas jiems buvo skirtas kitoje. Abiejų rajonų savivaldybės kratėsi atsakomybės.
„Tą naktį praleidome laiptinėje. Neturėjome, kur eiti, nei draugų, nei giminių. Man prasidėjo migrena, o vaistai liko užrakinti, tai vidury nakties vykome į ligoninę. Kitą naktį mums suteikė vietas pernakvoti kažkokiame garaže. Dieną bastėmės po miestą, į parduotuvę užeidavome, kai lietus lijo“. Dar vieną naktį šeima praleido palapinėje parke, o savaitgalį jiems buvo skirti viešbučio kambariai.
Arina sakė, kad nuomotis būsto privačiai tuo metu neieškojo – surasti butą nuomai šeimai užima daug laiko, o ir pinigų tiek neturėjo. Anksčiau dažytoja dirbusi Arina šiuo metu augina vaiką, o vyras imdavosi darbų, pasiūlytų per Darbo centrą (angl. „Job Centre“), tačiau ir čia nukentėjo, nes užmokesčiai vėluoja.
„Kreipėmės į Lietuvos ambasadą, bet irgi nieko padėti negalėjo, pasakė tai, ką mes jau žinojome. Viskas pasikeitė tik tada, kai susiradome advokatą. Pirmadienį nuvykome su juo susitikti, jis faksu išsiuntė laišką į rajono savivaldybę, pareikalavo, kad būstas mums būtų skirtas per keturias valandas, kitaip kreipsimės į teismą. To ir tereikėjo, tik tada savivaldybė sureagavo ir suteikė mums laikiną butą, kuriame dar ir dabar gyvename“, – sakė moteris.
Įtaria namo administraciją
Trejus metus Anglijoje gyvenantys lietuviai įtaria, kad į šią beviltišką situaciją jie buvo įstumti todėl, kad namą administruojanti įmonė nevykdė savo įsipareigojimų ir siekė išvengti baudų. „Mano sūnus nuėjo į tą namą surinkti laiškų ir sužinojo, kad iš ten visi kaimynai iškraustyti – namas tuščias. Matyt, buvo daug nusiskundimų dėl blogos garso izoliacijos ir kitų problemų, ta įmonė turėjo sutvarkyti, juk jie gauna pinigus iš savivaldybės. Bet norėdami tai nuslėpti, pavadino mus asocialiais ir iškeldino per prievartą“, – svarstė Arina.
Pašnekovė teigė praradusi patikėjimą visomis organizacijomis. „Man iki šiol baisu, kad mus vėl gali bet kada išmesti. Bijau kaskart, kai suskamba durų skambutis. Tuo metu pakraupau dėl policijos elgesio. Dabar nebetikiu tais pasakymais, kad Anglijoje su vaikais niekada neišmes į gatvę. Visi apatiški, visiems nusispjauti“, – piktinosi lietuviai.
Šeima kreipėsi į kitą advokatą, kuris turėtų padėti jiems byloje dėl žalos atlyginimo. „Pirmasis skundas prieš rajono savivaldybę ir namo prižiūrėtoją į teismą nepateko, nes jie įvykdė visus advokato reikalavimus. Dabar mes galime kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Jie pasielgė neteisėtai, bet nežinau, ar gausime kompensaciją. Kol kas neatgavome trečdalio daiktų, per iškraustymą jie sugadino mūsų kompiuterį. Man net nereikia tos kompensacijos, tegul atiduoda daiktus, ir nubaudžia už tai atsakingus asmenis“, – kalbėjo lietuvė.
Kur kreiptis netekus stogo virš galvos Anglijoje:
- Ieškant skubaus, laikino ar nuolatinio būsto Anglijoje, informacijos ir pagalbos galima kreiptis į organizaciją „Shelter“ nemokamu telefonu 0808 800 4444.
- Socialinių būstų gyventojams ir privatiems nuomininkams naudinga žinoti šiuos patarimus dėl iškeldinimo: http://england.shelter.org.uk/get_advice/eviction.
- Apie apgyvendinimo problemas Anglija.lt jau rašė straipsnyje „Netekusiems stogo virš galvos – pagalba ieškant prieglobsčio“.
- Skundus apie rajono savivaldybę galima pateikti nepriklausomai tarnybai „Local Government Ombudsman“: http://www.lgo.org.uk.
Jolanta Terminaitė
