„Laikinai laisvų lėšų laikymas bankuose pateisinamas tais atvejais, kai tai daroma pacientų labui, siekiant bet kokio ekonomikos nuosmukio ar ekstremaliomis sąlygomis užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą gyventojams arba sukaupti reikiamas lėšas būtinai įrangai įsigyti ar atnaujinti, remonto darbams ar panašioms reikmėms. Ne pelno siekiančiose įstaigose, kurioms priskiriamos viešosios įstaigos, laikinai laisvų lėšų laikymas bankuose negali būti praktikuojamas komerciniais tikslais, tačiau laisvų lėšų „įdarbinimas“ vietoj laikomų sąskaitose be judėjimo yra teisingas sprendimas racionalaus lėšų panaudojimo kontekste. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninei kruopščiai planuojant įstaigos išlaidas, neišlaidaujant ir taupant pavyko išlaikyti įstaigos stabilumą. Per sunkmetį nebuvo mažinami atlyginimai darbuotojams, jie nebuvo verčiami eiti priverstinių nemokamų atostogų. 2011 m. atlyginimai net buvo padidinti.“
Kad atlyginimai KJL geresni nei daugumoje kitų ligoninių – faktas. Statistikos departamento duomenimis vidutinis gydytojo darbo užmokestis šalyje 2011 metų III ketvirtį buvo 3 931,2 lito. KJL svetainėje skelbimas šios gydymo įstaigos gydytojo vidutinis uždarbis (2012 metų sausio 1 d.) - 5703,00 lito. Kitoje uostamiesčio gydymo įstaigoje – Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje gydytojas III praėjusių metų ketvirtį gavo vidutiniškai 4808,63 lito. Tiesa, šis faktas ūkinį stebuklą ir investicinius ligoninės pajėgumus daro tik dar labiau stebėtinu fenomenu – kaip mokant didžiausias algas sutaupoma ir bankuose įšaldoma ko ne trečdalis apyvartinių lėšų?
SAM oficialiai informuoja, kad 2012 m. sausio 18 d. sveikatos apsaugos ministras pavedė Vidaus audito skyriui atlikti Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir kitų 4 ministerijai pavaldžių įstaigų auditus iki 2012 m. vasario 27 d. Jei audito rezultatai suteiks naudingos informacijos, jie bus atliekami ir kitose Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose.
Viceministrė Janina Kumpienė Balsui.lt situaciją apie nežinia kaip susitaupiusius (nemažinant atlyginimų ir neskriaudžiant pacientų) milijonus aiškino taip: „Sveikatos priežiūros įstaigos net ir sunkmečio sąlygomis, mažėjant apmokėjimui už suteiktas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto atskirais periodais net iki 19%, privalo užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą pacientams, savalaikiai atsiskaityti su vaistų, maisto, šilumos, vandens ir kitais tiekėjais bei įstaigos darbuotojais. Per vieną mėnesį minėtoms reikmėms Klaipėdos jūrininkų ligoninė išleidžia apie 6 mln. Lt. Mokėjimai tiekėjams priklausomai nuo perkamų prekių ar paslaugų ir sutarties sąlygų gali būti netolygūs. Be to, Valstybės investicijų programos lėšoms sveikatos priežiūros įstaigoms sunkmečio laikotarpiu sumažėjus 4 kartus, įstaigos priverstos palaipsniui kaupti reikiamas lėšas neatidėliotinoms investicijoms. Kaip, pavyzdžiui, vien branduolinis magnetinis rezonansas, įsigytas ligoninės lėšomis 2011 metais, kainavo 4,9 mln. Lt. Kai bus pateiktos įstaigų ataskaitos už 2011 m. ir baigti Sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus atliekami tyrimai, bus galimybė detaliau įvertinti tiek visų piniginių srautų, tiek laikinai laisvų lėšų judėjimą.“
Stebuklą reikia perprasti
Atmetant asmeniškumus, Bahajų bažnyčią ir visus mistikos elementus, esminiai klausimai išlieka – tai patvirtina ir specialiųjų tarnybų bei SAM auditorių dėmesys. Jei tiesa, kad lėšos buvo gerai valdytos, tai jų turėjimas rodo didelius ūkinius vadovybės gabumus. Balsas.lt nenori tų gabumų ginčyti, o tiesiog mėgina išsiaiškinti keletą dalykų.
Galbūt visa sėkmingo ūkininkavimo paslaptis glūdi gan neįmantriame KJL valdymo modelyje, apie kurį viename iš savo interviu ne visai adekvačiai pasakoja ministras R. Šukys. Jis teigia: „Klaipėdos jūrininkų ligoninė informavo, kad ligoninės vadovybės posėdyje buvo aptarta, kaip diversifikuoti ir kur laikyti indėlius, ir nusprendė laikyti lėšas tuose bankuose, kurie tuo metu siūlė didžiausias palūkanas.“ Viskas būtų gerai, tačiau, kaip matyti iš redakcijos turimų KJL įstatų, ligoninė turi vienasmenį valdymo organą – vyr. gydytoją. Tiesa, ligoninės interneto svetainėje vadovybė minima, tačiau pažvelgus į jos pateikiamą sąrašą (žr. Nuotr.) , dėl kolegialumo požymių galima gerokai pasiginčyti.
Be to įdomu, kodėl šalies medicinos ūkį valdančiai ministerijai nepavyksta rasti tokio pat gero modelio, tokių pat gabių ir taupių vadovų kitoms ligoninėms, kurios, argumentuodamos lėšų stygiumi, nuolat reketuoja pacientus ir jų artimuosius, reikalaudamos mokėti už tai, kam tikrai ar tariamai neužtenka ligonių kasų ir PSDF lėšų? Kadangi visi žino, jog neuždirbant sutaupyti neįmanoma, Balsas.lt kitoje dalyje mėgins išsiaiškinti, iš kokių būtent lėšų ir per kokį laikotarpį tie 23 milijonai litų tapo neapyvartinėmis santaupomis. Tam teks atsigręžti į teritorinių ligonių kasų lėšas ir visas kitas pajamas, kurias ligoninė gavo nuo pat 2006 metų. Jeigu pavyks atskleisti ūkinio stebuklo esmę, juo galės pasinaudoti ir kitos gydymo įstaigos, o pacientai, be abejonės, pasijus geriau.
Klaipėdos jūrininkų ligoninė (nuotr. Balsas.lt)