Iš kur ligoninė „sutaupė“ 23 milijonus litų (II)

Aiškinantis, kaip Klaipėdos jūrininkų ligoninei (KJL) pavyko krizės metais sutaupyti ir iš apyvartos išėmus bankų sąskaitose laikyti 23 milijonus litų, neišvengsime „žodžių karo“.

J. Sąlyga: oponentai suinteresuoti

„Ką ketinate daryti dėl to, kad paviešinti įstaigos finansiniai dokumentai? Kokių veiksmų ketinate imtis?“, – paklausė Balsas.lt KJL vyr. Gydytojo Jono Sąlygos.

„Turime duomenų, kad dokumentus paviešino buvęs ligoninės darbuotojas, kurio tiesioginė pareiga buvo šių sutarčių vykdymo kontrolė ir kuris rašytiniu pasižadėjimu buvo įsipareigojęs saugoti informaciją, susijusią su įstaigos veikla, jos neatskleisti, neperduoti asmenims, neįgaliotiems ją sužinoti. Tačiau akivaizdu, kad šio įsipareigojimo nesilaikyta (beje, kaip ir netinkamai vykdyta kontrolės funkcija), be to, ligoninės informacija pasisavinta galimai neteisėtai ir perduota asmenims, neįgaliotiems ją sužinoti. Ligoninė motyvuotu raštu kreipėsi į buvusį ligoninės darbuotoją, primindama rašytinio pasižadėjimo įsipareigojimus, informuodama, kad informacija, sužinota vykdant darbines funkcijas, yra įstaigos nuosavybė, bei prašydama susilaikyti nuo panašaus pobūdžio veikos. Tačiau, kadangi ši veika nesiliovė, ligoninė yra priversta imtis neatidėliotinų veiksmų, gindama įstaigos interesus“ – teigė J. Sąlyga.

Pasak J. Sąlygos, savų interesų skandale turi ir jo iniciatorius, Jungtinėje Karalystėje (JK) dirbantis kardiologas Audrius Šimaitis. „Esu medikas, įpratęs atsakyti už savo veiksmus ir žodžius. Gyvename Lietuvoje. Nepamirškime, kad 2013-ųjų vasarą baigiasi Klaipėdos ligoninių vadovų kadencija. Manau, kad kai kam A. Šimaitis yra šiuo metu visom prasmėm ypatingai naudingas“, – teigia KJL vadovas.

Bet kokius įtarimus, kad taupyta pacientų sąskaita ar daryta kas nors neteisėto, J. Sąlyga atmeta. „Apie uždirbtų lėšų likučius kiekvienais metais informuodavome savo steigėją, pateikdami finansinės būklės ataskaitas. Apie tai kasmet informuodavome ir Stebėtojų tarybos narius, pristatant įstaigos vadovo parengtą metinės veiklos ataskaitą. Finansinę įstaigos veiklą kasmet tikrindavo nepriklausomas išorinis finansinis auditas. Pastabų dėl lėšų taupymo nebuvo“, – akcentuoja jis.

Informacija „iš šalies“?

Pasirodžius pirmajai šio straipsnio daliai, Balsas.lt redakciją pasiekė papildoma informacija iš vadinamųjų „nepriklausomų šaltinių“. Joje priminta, kad esą dviprasmiškai  A. Šimaitį vertina ir medikų bendruomenė.  Lietuvos gydytojų  sąjungos leidinyje („Gydytojų žinios“ (2009 02 13) ) A. Šimaitis ironiškai vadintas „sugrįžtančiu mesijumi“; prieš keletą metų jis siekė pareigų KJL ir norėjo gauti bent 16 000 litų atlyginimą. Taip pat pastebėta, kad A. Šimaitis priklauso netradicinei Bahajų bažnyčiai, kuri Klaipėdoje vienija kelis šimtus žmonių, bet yra pakankamai turtinga ir įtakinga Didžiojoje Britanijoje.

Prieš keletą metų duodamas interviu vienam interneto portalui apie tai, kodėl jo eksperimentams pasirinkta būtent KJL, A.Šimaitis sakė: „Aš prieš emigravimą joje ilgą laiką dirbau. Pažįstu jos kolektyvą ir noriu grįžti. Apskritai noriu grįžti į Lietuvą. Noriu ne tik grįžti į Lietuvą, bet ir dalyvauti procese, kuriuo kažkas keičiama. Esu vienas iš tų emigrantų, kurie išvažiuoja ne dėl pinigų, o dėl to, kad sistema trukdė asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui. Dirbant Lietuvoje ta pati ligoninės vadovybė du kartus atmetė mano siūlymus, kaip gerinti ligoninės darbą“.

Tai kur pagaliau slypi šios istorijos esmė?  Klausimas, ar nuorodomis į kažkieno tikybą ir senus piniginius ginčus siekiama paaiškinti procesus, vykstančius KJL ir aplink ją, ar kaip tik nukreipti problemos esmės paieškas į menkavertes smulkmenas, kol kas tegul lieka atviras.

Pažymėtina, kad ši istorija fokusuoja dėmesį į vieną, SAM pavaldžią ligoninę. Tuo pačiu lieka visiškai neaišku, ar kitose ministerijos ūkio įstaigose tvarkomasi taip pat ūkiškai, o galbūt priešingai? Būtų  sveikintina, jei siekiant nustatyti tikrąją padėtį sveikatos apsaugos sistemoje, valstybės įgaliotos institucijos ir tyrimo įstaigos neapsiribotų vien KJL tyrimu, o pasidomėtų lėšų panaudojimu ir savivaldybėms pavaldžiose sveikatos apsaugos įstaigose. Tuo labiau, kad šioms institucijoms neapribota teisė teisėtai gauti informaciją iš bet kokių šaltinių.

A. Šimaitis: ligoninė ir valdžia klaidina

Pats A. Šimaitis, įžvelgiantis daug problemų minėtos ligoninės veikloje, neneigia nei savo apetitų, nei religinių pažiūrų. Pastarosios jam esą padeda tobulėti dvasiškai.

Prisistatydamas bahajų atstovu, A. Šimaitis jau prieš porą metų viešai aiškino, jog tuomet, kai bus įvykdyti keli iš pagrindinių kriterijų, suteikiančių teisę pretenduoti į valstybės pripažinimą, bahajai kreipsis į Seimą. Bendruomenės svetainėje rašoma, kad  Baha’u’llah yra vėliausias iš dieviškųjų pasiuntinių, kuris atėjo po Abraomo, Krišnos, Zoroastro, Mozės, Budos, Jėzaus ir Mahometo. „Jis mokė Dievo vienybės, žmonijos vienybės ir religijos vienybės“, – rašoma svetainėje.

„Idėja – pagal naujus vakarietiškus standartus pertvarkyti vieną padalinį, o vėliau ir ligoninę – tą patirtį po to perkelti į visą Lietuvą. Pasiūliau Jonui Sąlygai – ligoninėje, kurioje daug metų dirbau skyriaus vedėju ir buvau vienas iš pagrindinių, kurie sukūrė šiuolaikinę kardiologiją Vakarų Lietuvoje.

Vienintelė mano sąlygai vyr. gydytojui buvo – viskas 100 % skaidru ir švaru. Kai tai pasakiau jam, jo akyse pamačiau didelę baimę. Jis projektą atmetė. Taip, jis teisus, kad aš prašiau 16 000 (litų – red. past.) atlyginimo, bet tai buvo mano pradinė startinė pozicija. Buvau pasirengęs nusileisti iki tiek, kiek tuo metu į rankas gaudavo kiti trys intervenciniai kardiologai – 10 000 (litų – red. past.) į rankas. Šios ligoninės standartais net ir 16 000 į rankas nėra košmariškai daug, nes vyr. gydytojas ir pavaduotojai gauna apie 13 000-14 500 į rankas“, – aiškino A. Šimaitis.

JK karalystėje dirbantis kardiologas laikosi nuomonės, kad į asmeniškumus jo atžvilgiu metamasi, norint nukreipti kalbą į šalį nuo temos. „Dėl mano veiklos JK, tai taip – tada JK lietuvių gydytojų organizacija nepritarė mano projektui. Manau, kad aš viską per daug intensyviai ir greitai stūmiau – jie tiesiog nespėjo to apvirškinti. Bet tai jau istorija. Aš išstojau vėliau iš šios organizacijos.

Bet tam, kad susidaryti platesnį vaizdą, kaip mane vertina JK bendruomenė, tai 2011 metais buvau išrinktas JK metų lietuviu. O prieš du metus JK lietuvių bendruomenės valdyba buvo delegavusi mane į Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją“, – teigia A. Šimaitis.  

Kartu A. Šimaitis pateikia keletą klausimų dėl keisto valdininkų ir politikų elgesio. Gruodžio mėnesio viduryje pasirodžius pirmiesiems „Vakarų Lietuvos medicinos“ straipsniams, pareigūnai esą elgėsi labai įdomiai.

„Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas be jokio tyrimo gruodžio 12 d. jau žinojo, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninė banke laikė ne Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), bet specialiąsias lėšas, surinktas už mokamas paslaugas, kurios buvo neva kaupiamos Europos Sąjungos projektams kofinansuoti.  Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė, būdama ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės stebėtojų tarybos nare, vengė apskritai kalbėti šia tema. Pirmajame rašte ji teigė: „Yra žinomas vienas atvejis, kuomet „asmens sveikatos priežiūros įstaiga įsigijo sertifikatą iš AB banko „Snoras“ vienerių metų laikotarpiui“. Sveikatos apsaugos ministerija, reaguodama į šį atvejį bei apskritai į beprecedentinę situaciją šalies finansų sektoriuje, inicijavo darbo grupės sudarymą, kuri nagrinės įstaigų vadovų priimtų sprendimų dėl lėšų investavimo teisėtumą bei pateiks išvadas“.  O vėliau ji apskritai atsisakė kalbėtis“, – aiškina A. Šimaitis.

Klausimus A. Šimaitis kelia atkreipdamas dėmesį į prieštaringą, jo nuomone, ligoninės vadovų ir valdininkų argumentaciją. Tikrasis skandalas kilo, kai 2012 m. sausio 12 d. „Vakarų Lietuvos medicina“ paskelbė straipsnį: „Sukaupti 23 mln. Lt – neprofesionaliojo „Snoro” kliento Klaipėdos Jūrininkų ligoninės fokusas?” Jame buvo paviešinti abu įsigyti Klaipėdos jūrininkų ligoninės vertybiniai popieriai – indėlių sertifikatai, ir taip pat pranešta, kad iš viso indėlių buvo už 23 milijonus – tik tada tą klausimą ima svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

„Iki tol KJL tą faktą slėpė – tas matosi ir iš Jono Sąlygos rašto Janinai Kumpienei, kur rašoma, kad KJL „Snore“ laikė 1,5 mln. indėlių ir 4,5 mln. „mokamų paslaugų”. Vienintelė tiesa, pasakyta Jono Sąlygos šiame dokumente, buvo tai, kad bendra suma „Snoro“ banke buvo 6 milijonai. Tačiau tik tiek. Iš tikrųjų buvo 5 milijonai investuoti vieneriems metams į vertybinius popierius – indėlio sertifikatus, ir taip pat buvo 1 milijono litų indėlis.

Kol „Vakarų Lietuvos medicina“ nepaskelbė ir likusių įrodymų dėl milijonų litų,  tai akivaizdu, kad seimūnai kartu su Jonu Sąlyga išnagrinėję mūsų pateiktus dokumentus, Seimo antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojai, pateikė gynybinę versiją: neva 2012 m. pradžiai buvo 7,5 milijono. Ir buvo bandoma tai pateikti kaip mėnesinę pinigų apyvartą“, –  aiškina A. Šimaitis.

KJL vadas J. Sąlyga ir valdininkai iš pradžių teigė, kad pinigai buvo laikomi trijuose bankuose, vėliau Seimo sveikatos reikalų komitete jau pripažinta, kad pinigai buvo laikomi penkiuose bankuose. Dabar jau lyg ir nebeneigiama, kad lėšos laikytos devyniuose bankuose („Snoras”, „Medicinos“, „Šiaulių“, „Nord“, „Swed“, „Citadelė“, „Danske“ , „Ūkio“, SEB).

Ministerijos pozicija

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys žiniasklaidai yra išdėstęs tokią poziciją: