Kosovas, buvusi Serbijos provincija tuometinėje Jugoslavijoje, yra paskutinė Vakarų Balkanų teritorija, kuriai netaikomas bevizis režimas Šengeno erdvėje.
Po 1998–1999 metų karo nepriklausomybę iškovojusiai teritorijai ši reforma reikš dar vieną žingsnį visiško pripažinimo link ir taps postūmiu įsilieti į Europą.
Serbija vis dar nepripažįsta buvusios savo provincijos nepriklausomybės, jos nepripažįsta ir penkios ES valstybės narės: Ispanija, Kipras, Graikija, Slovakija ir Rumunija.
„Tai pagaliau suteiks Kosovo gyventojams galimybę lengvai keliauti, lankyti giminaičius ir užsiimti verslu ES“, – sakė olandų europarlamentaras Thijsas Reutenas, vadovavęs šio siūlymo priėmimui Parlamente.
„Tačiau tai dar daugiau: šis svarbus įvykis taip pat yra svarbus pagrindas būsimam ir dar glaudesniam ES ir Kosovo bendradarbiavimui“, – pridūrė jis.
Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurti pasveikino balsavimo baigtį.
„Taip žengėme svarbų žingsnį arčiau Europos Sąjungos ir prisidėjome prie ES teikiamos gerovės. Dėkojame Europos Parlamento nariams už paramą“, – teigė jis socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime.
Priemonė leis ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį neprašant vizos Kosovo piliečiams keliauti į bloko valstybes, o jų gyventojams tomis pačiomis sąlygomis vykti į Kosovą.
Naujoji tvarka įsigalios drauge su Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), diegiama tam, kad valstybės narės galėtų lengviau keistis informacija.
Tačiau jei sistemos diegimas užtruks pernelyg ilgai, įstatymas vis tiek įsigalios 2024-ųjų pabaigoje.
