Dar labiau jo pasiekimai stebina žinant, kokį gyvenimo kelią teko nueiti. Nors sportu susidomėjo dar būdamas visai mažas – penkerių pradėjo lankyti dziudo, vėliau išbandė ir kitas kovines sporto šakas, intensyviai treniruodavosi, galiausiai gyvenime atsirado netinkami draugai ir autoritetai.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt T. Jefišovas pasakojo savo gyvenimo istoriją. Tąkart jis teigė, kad kai jo gyvenime atsirado išgerti mėgstantys draugai, pats nesusilaikęs pasuko tokiu pačiu keliu – įklimpo į priklausomybę alkoholiui. Kaip pats sako, kai augo, pavyzdžiais tapdavo nusikalstamo pasaulio žmonės.
„Mes į juos lygiuodavomės. Norėjome būti kaip jie. Padarydavome visokių nesąmonių ir atsidurdavome kalėjime. Nusikalstamo pasaulio atstovai buvo mūsų autoritetai. Mums sakė, kad turėsite daug pinigų ir viskas ateis savaime.
Galiausiai supratau, kad turi pats to siekti, o ne laukti, kol ateis ir kažkas duos kažką. Tai buvo tik dideli pažadai ir melas vaikams. Per ilgai tuo tikėjau“, – tąkart sakė jis.
Vyrui ne kartą teko atsidurti įkalinimo įstaigose ir laikui bėgant tapo vis aiškiau, kad tai – ne jo gyvenimas, kad tai, ką sakydavo kiti, nebuvo tiesa, o tam, kad turėtum tai, ko nori, reikia įdėti darbo ir pastangų.
Ištrūkęs iš priklausomybių pasiekė neregėtas aukštumas
Prabėgo jau ne vieneri metai, kai Tadas perėmė gyvenimą į savo rankas ir ištrūkęs iš priklausomybių ir netinkamų autoritetų gniaužtų atrado save kultūrizmo sporte. Į šio sporto olimpą Tadas pakilo per neįtikėtinai trumpą laiką – dar prieš dvejus jis buvo dešimtoje vietoje, praėjusiais jau kopė ant trečios vietos pakylos, o šiemet jau gali pasigirti pirmąja vieta.
„Ne vienas sako, kad aš kaip tryliktas stebuklas, nepaaiškinamas dalykas, nes per trejus metus padariau tai, ko žmonės nepasiekia per visą gyvenimą. Per trejus metus užlipau ant pirmos vietos pakylos. Žmonės nesupranta, kaip taip įmanoma, yra tų, kurie visą gyveną sportavę nenuėję ten, kur aš nuėjau per tuos metus“, – su šypsena sako vyras.
Vis tik, alytiškiui galima užkabinti ne tik pirmosios vietos titulą visatos čempionato „Master Classic Physique“ kategorijoje – T. Jefišovas yra ir pirmasis lietuvis, pasiekęs tokias aukštumas klasikos kategorijoje.
Tad paklaustas, koks gi jausmas pagaliau užlipti ant pirmos vietos pakylos, vyras sako nė nerandantis tam apsakyti tinkamų žodžių:
„Neapsakysi, nenupirksi to jausmo. Pats tai padarei, tave įvertino, belieka tik džiaugtis. Tai tiesiog neapsakoma, tas jausmas. Ir tu nenupirksi tokių pasiekimų. Viduje neįkainojamas dalykas, kurį jauti. Net nežinau, kaip tai paaiškinti, reikia pajausti, nes tai nepaaiškinamas jausmas.“
Aukšti pasiekimai – atkaklaus darbo rezultatas
Tačiau tam, kad galėtų džiaugtis rezultatu, nepakanka vien labai norėti ir svajoti. Tai pasiekti pavyko tik valios, užsispyrimo, kantrybės ir sunkaus darbo dėka.
Tadas pasakoja, kad tris mėnesius laikėsi griežtos dietos, valgė vien baltymus, jokių angliavandenių, kasdien dirba sporto salėje, treniruojasi net patyręs traumas, nes sustoti negali. Vykstant intensyviam pasiruošimui, organizmas nualinamas, todėl tai, ko gero, pajėgtų ne kiekvienas – tam reikia ne tik fizinio, bet ir be galo stipraus psichologinio pasirengimo.
Tačiau gyvenimas Tadą jau buvo nuvedęs klystkeliais, kaip pats sako, nuvedęs į tikrą pragarą, tad jau niekas nebebaisu – tokios patirtys užgrūdina, svarbiausia gebėti atsispirti ir kilti į viršų, o ne smegti gilyn.
„Iš to gyvenimo, kurį praėjau, supratau, kad gali būti daug blogiau, esu praėjęs blogesnių dalykų, o dabar man yra gerai. Tai, ką esu praėjęs, psichologiškai buvo daug blogiau. O dabar aš turiu tikslą, jo siekiu.
Man sportas kaip šventė, tai yra geriausias būdas atsipalaiduoti psichologiškai, nusiraminti. Kiekvienas save kažkur atranda – vienas bažnyčioje, kitas važiuodamas dviračiu, o aš atrandu save sporto salėje“, – nusišypso vyras.
Svarbiausia aplenkti ne kitus, o save
Tadas juokauja, kad anksčiau svaigindavosi alkoholiu, o dabar svaiginasi sportu. Nors pripažįsta – būna visokių dienų, kartais norisi ilgiau pamiegoti, pailsėti, būna dienų, kai visai nesinori keltis iš lovos arba traumos surakina taip stipriai, kad, rodos, vos gali pajudėti. Net ir užplūdus tokioms mintims, vyras keliasi ir keliauja į sporto salę – juk be darbo nebus rezultato:
„Mes ne robotai, o žmonės, tad būna visko, bet ari, dirbi, dirbi ir dirbi. Eini į salę daugiau kaip į darbą, bet kaip dirbsi, taip ir turėsi. Tas pats ir čia – kiek darbo įdėsi, tokį rezultatą ir gausi.“
Didžiausi varžovai alytiškiui yra ne kiti, lipantys demonstruoti savo ištreniruotų kūnų, o pats sau – T. Jefišovas sako, kad nori pats sau, o ne kam kitam įrodyti, kad užsibrėžtus tikslus gali pasiekti.
„Aš sau įrodinėju, o ne kažkam, kad galiu tai padaryti. Kiti bando kažką įrodyti kitiems, o aš esu pats sau priešas ir kad ir ką bedarau, turiu aplenkti save, savo versiją padaryti geresnę nei ji buvo praėjusiais metais.
Šiemet aš padariau maždaug 35 procentais geresnę savo versiją nei pernai“, – dalinosi pirmosios vietos nugalėtojas ir dėkojo treneriui Vytautui Sadauskui už kantrybę bei visiems, prisidedantiems prie svajonių siekimo ir pildymo.
Svajonių siekia ne tik sporte
Vyras džiaugiasi ne tik iškovotais titulais, bet ir stipriu alytiškių ir sportininkų iš viso pasaulio palaikymu. Jis atviras – ne vienas žino, kokį gyvenimo kelią teko nueiti, kad būtų čia, kur yra dabar, todėl palaikymas tik dar stipresnis. O sukaupta gyvenimiška patirtis leidžia ne tik siekti užsibrėžtų tikslų, bet ir padėti kitiems keisti savo gyvenimus.
„Jei jaunimas manęs ko paklausia, aš visą laiką patariu. Kai esi tai praėjęs, moki paaiškinti. Daug kas susirado paneles, pradėjo dirbti, visai kitokį gyvenimą pradėjo gyventi. Ir jei tik manęs kas nors ko paklausia, aš visados patariu vaikams. Vienas gal praleis, kitas išklausys.
Žinau porą vaikų, kurie pasitaisė – tai didelis ir neįkainojamas pasiekimas. Todėl linkiu visada turėti svajonę, niekada nepasiduoti ir kovoti už savo gyvenimą. Ir visada padėti silpnesniam už save“, –- šypteli pašnekovas.
Ir pats T. Jefišovas turi aiškią svajonę, net ne vieną – dabar jis mokosi 11 klasėje vakarinėje mokykloje, laikosi vairuotojo teises, o ateityje svajoja įstoti į universitetą ir tapti treneriu.
„Aš negaliu nesimokinti, nieko nedaryti, nejudėti, stovėti vietoje – aš turiu judėti į priekį. Man atrodo, kad jei nieko nedarai, esi numiręs. Turi kažką veikti, mokintis, skaityti knygas. Aš visokio gyvenimo matęs, anksčiau knygas skaitydavau ir nieko nesuprasdavau, o dabar skaitau su malonumu. Su metais keičiasi mąstymas, viskas susidėlioja kitaip“, – sako Tadas.
O pasmalsavus, ar dar yra kur kilti, kai jau pasiekta pirmos vietos čempiono titulas, vyras nė nedvejodamas atšauna – sieks nugalėtojo titulo absoliučioje kategorijoje. Ir šios svajonės išpildymo neatidėlios, mat net nedvejoja, kad tai pavyks pasiekti jau kitąmet.
