Penktadienį EK paskelbė, jog einamosiomis kainomis, įskaičiavus infliaciją, Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo vietovėms 2021–2027 metais siūlo skirti 5,141 mlrd. eurų paramą – 1,4 proc. daugiau nei dabartiniame 2014–2020 metų bendrijos biudžete (5,071 mlrd. eurų).
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys nekomentavo EK pasiūlymų ir nurodė kreiptis į atstovę spaudai. Ministerijos atstovė Božena Zaborovska-Zdanovič BNS teigė, kad ministras Komisijos sprendimą komentuos po 14 val.
Lietuvos kaimo plėtros programai skirtas lėšas Briuselis sumažinti 15,3 proc. iki 1,366 mlrd. eurų. Tuo metu tiesioginių išmokų dalis auga 11,1 proc. iki 3,771 mlrd. eurų.
S. Skvernelis teigiamai vertina ES paramos kaimui didinimą
Europos Komisijai pasiūlius naujame 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžete paramą Lietuvos žemės ūkiui didinti 1,4 proc. (įskaičiavus infliaciją), premjeras Saulius Skvernelis šią žinią vertina teigiamai, bet sako, jog Lietuva toliau sieks vienodesnių tiesioginių išmokų žemdirbiams.
„Europos Komisija numato didinti tiesiogines išmokas 5 šalims, tarp jų ir Lietuvai. Mes tai vertiname kaip teigiamą žinią, tačiau mūsų tikslas buvo, kad išmokos būtų suvienodintos su senosiomis Europos Sąjungos šalimis. To kol kas nėra, tačiau to sieksime. Apie tai bus kalbama ir susitikimo su Europos Komisijos pirmininku metu kitą savaitę“, – BNS penktadienį sakė S. Skvernelis.
Jį taip pat neramina Briuselio noras sumažinti investicijas į kaimo vietoves.
„Taip pat mus neramina tai, kad parama žemės ūkiui bendrai mažėja, nes mažėja investicinė parama. Lietuvai ji taip pat mažės“, – teigė premjeras.
Už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Philas Hoganas (Filas Hoganas) teigia, kad EK siūlo modernizuoti ir supaprastinti žemės ūkio paramą.
„Šiandienos pasiūlymais Komisija vykdo savo įsipareigojimą modernizuoti ir supaprastinti bendrą žemės ūkio politiką, jais tvirtai įgyvendinamas subsidiarumo principas valstybių narių atžvilgiu, užtikrinamas atsparesnis Europos žemės ūkio sektorius ir išplečiamas politikos mastas aplinkos ir klimato klausimais“, – pranešime spaudai cituojamas P. Hoganas.
G. Surplys bandys išsiderėti daugiau paramos žemės ūkiui
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako bandysiantis įtikinti Europos Komisiją (EK) pagerinti jos pasiūlymą dėl žemės ūkio paramos Lietuvai po 2020 metų. Jis žada susitikti su visų Europos Sąjungos (ES) narių žemės ūkio ministrais ir tartis dėl didesnės paramos.
G. Surplio nuomone, Lietuva turėtų gauti daugiau tiesioginių išmokų ir paramos kaimo plėtrai.
„Iš tikrųjų šios dienos pasiūlymas verčia raitoti rankoves ir kibti labai rimtai į pasiruošimą deryboms bei derėtis – tiek dėl tiesioginių išmokų, kad planas būtų ambicingesnis, tiek ir dėl tos kaimo plėtros paramos programos“, – BNS penktadienį sakė ministras.
G. Surplys kitą pirmadienį žada susitikti su už žemės ūkį atsakingu eurokomisaru Philu (Filu) Hoganu, o vėliau – ir su visų ES narių žemės ūkio ministrais.
„Reikės susitikinėti su kiekvienos Europos Sąjungos valstybės žemės ūkio ministru, bandant įtikinti, kad turėtume gauti daugiau lėšų“, – sakė ministras.
Jo netenkina EK pasiūlymas dėl tiesioginių išmokų, nes jos vis tiek nebūtų pakankamai vienodos, palyginti su ES vidurkiu.
„Jeigu kalbėtume apie tiesiogines išmokas, kurios Lietuvai didėja, tai pagal tą skaičių tik 2027 metais pasieksime 80 proc. Europos Sąjungos tiesioginių išmokų vidurkio. (...) Tai, mano galva, per maža ambicija“, – argumentavo ministras.
Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, 2020 metais tiesioginės išmokos už hektarą dirbamos žemės Lietuvoje vidutiniškai sieks 187 eurus – 72 proc. ES vidurkio (260 eurų).
G. Surplys pridūrė, kad kaimo plėtros parama Lietuvai yra svarbi.
„Kalbėdami apie regioninę politiką turime suprasti, kad tie pinigai yra skirti kaimo gyvybei palaikyti. Šioje vietoje kuo mažesnės sumos yra skiriamos išlyginti netolygumus kaimiškose regionuose, tuo mažiau galime tikėtis, kad pasivysime Vokietiją ar gyvensime kaip švedai“, – kalbėjo G. Surplys.
A. Stančikas: realus ES paramos augimas Lietuvos žemės ūkiui pasimatys vėliau
Realus Europos Sąjungos (ES) Lietuvai skiriamos paramos žemės ūkiui didėjimas pasimatys vėliau, kai prasidės naujasis 2021–2027 metų finansinis laikotarpis, sako Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, komentuodamas Europos Komisijos siūlymą Lietuvos žemės ūkiui naujoje finansinėje perspektyvoje skirti 1,4 proc. didesnę paramą.
„Manau, kad tai nėra galutiniai skaičiai, kaip ir praeitame laikotarpyje buvo. Kai tuomet pamatėme pirmuosius skaičius, mūsų išmokos buvo mažesnės, bet mes, trys Baltijos šalys, protestuodamos pasiekėme kitus skaičius. Šiandien yra labai daug prieštaraujančių dalykų, kurie ateina iš Briuselio. Ar tikrai tiek padidės, kas dabar yra rodoma, teoriškai didėjimas yra, bet praktiškai pamatysime, kai bus tas laikotarpis“, – BNS sakė A. Stančikas.
Anot jo, tikėtina, kad ir ateityje senosios ES šalys gaus didesnę paramą, tačiau skirtumas tarp senųjų ir naujųjų bendrijos narių turėtų mažėti.
„Mes kalbame, kad visų šalių ūkininkai būtų remiami vienodai, kad nebūtų iškreipiamos sąlygos. (...) Turi būti pastovios derybos, kad išmokų politika būtų teisinga ir būtų išlaikomos vienodos konkurencinės sąlygos“, – teigė A. Stančikas.
A. Svitojus: derybos dar nesibaigia
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus taip pat teigia, kad ES paramos Lietuvos žemės ūkiui skaičiai gali keistis, bet Lietuva galėtų išsiderėti didesnę paramą. Tačiau tam reikia aktyviai dirbti ir bendradarbiauti su kitomis šalimis.
„Galimybių visada yra (...) Galima tikėtis, kad šalys dar derėsis dėl didesnės paramos žemės ūkiui. (...) Priklauso nuo mūsų žemdirbių, nuo parlamentarų (europarlamentarų – BNS), kurie atstovauja šalims. Bet neužtenka veikti tik kaip Lietuva, nes yra daug šalių partnerių, su kuriomis reikia jungtis, ieškoti bendrų sprendinių“, – BNS sakė A. Svitojus.
Kita vertus jis teigė, kad šalims narėms kai kuriais klausimais gali tekti ieškoti kompromisų.
„Yra didesnė dalis mus jungiančių sprendimų, tačiau yra yra keletas tokių galbūt, kur turėsime ieškoti kompromiso. Pirmas dalykas jungiantis, kad reikia žemės ūkio politikai paliktų daugiau lėšų, nes tai yra nepriklausomumo, saugumo klausimas. Žemės ūkis visame pasaulyje yra dotuojamas. (...) Iš kitos pusės, kas gali skirti, tai yra didesnių, vidutinių ūkių paramos svertai, jaunimo įtraukimas į kaimą, tai apie 20 punktų, kuriais vyks dar diskusijos“, – sakė A. Svitojus.
K. Starkevičius: svarbu sukurti pridėtinę vertę kuriančias programas
Seimo kaimo komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Kazys Starkevičius sako, kad Lietuvai svarbu sukurti didesnę pridėtinę vertę kuriančias žemės ūkio plėtros programas
„Tai yra džiuginantys skaičiai, (...) džiugu, kad yra atsižvelgta į mūsų prašymus ir parama ne mažinama, o ji didėja. Dabar svarbu, kad mūsų naujos sukurtos programos būtų nukreiptos į pridėdamos vertės kūrimą kaime, o ne socialinių išmokų mokėjimą, kaip yra dabar“, – BNS sakė K. Starkevičius.
Anot jo, taip pat svarbūs Briuselyje ir Lietuvoje šiuo metu diskutuojami pasiūlymai riboti paramos dydį viena ūkio subjektui ar riboti paramą susijusiems asmenims.
EK paskelbė, kad einamosiomis kainomis, įskaičiavus infliaciją, Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo vietovėms 2021–2027 metais būtų skirta 5,141 mlrd. eurų – 1,4 proc. daugiau nei dabartiniame 2014–2020 metų bendrijos biudžete (5,071 mlrd. eurų).
