Interesų kova aplink lažybas initernete aštrėja. Šalia siūlymų uždrausti lošti visai peršami ir siūlymai pagaliau priimti naują reglamentuojančio įstatymo redakciją, ir skuboti mėginimai tokį verslą padovanoti siauriai grupei verslininkų, dargi įvedant interneto cenzūrą.
Šiuo metu Lietuvoje svarstomi Azartinių lošimų įstatymo naujos redakcijos projektai, kuriuose paliktos spragos gali turėti didelės įtakos Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje bendruomenėje, interneto laisvei, verslui bei investicijų pritraukimui. IRT sektoriaus ekspertai atkreipia dėmesį, kad įteisinus tokias įstatymo pataisas, Lietuvoje būtų užfiksuotas interneto cenzūros precedentas. Be to, abejojama ir siūlomų priemonių efektyvumu.
Azartinių lošimų įstatymo naujos redakcijos projektuose numatoma, naudojantis valstybės biudžeto lėšomis, įdiegti internetu organizuojamų nelegalių lošimų blokavimo priemones, kurios iš tikrųjų reiškia interneto turinio filtravimą visiems Lietuvos interneto vartotojams, verslui ir net valstybinėms institucijoms.
„Azartiniai lošimai – atsakingų institucijų dėmesio reikalaujanti sritis, tačiau sprendžiant jos problemas jokiu būdu negalima aukoti tokių dalykų kaip interneto ir informacijos judėjimo laisvė. Šiuo metu Europos Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tinklo neutralumas reikalauja, jog visi interneto vartotojai turi turėti atvirą prieigą prie interneto ir kad visi per tinklą perduodami elektroninių ryšių duomenys būtų traktuojami vienodai. Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai ir tuo pačiu metu priimdama sprendimą dėl interneto turinio filtravimo, gali gerokai pakenkti šalies įvaizdžiui ir reputacijai tarptautinėje bendruomenėje“, – sako Vytautas Vitkauskas, asociacijos „INFOBALT“ prezidentas.
Pasak jo, siūlomos interneto turinio filtravimo priemonės sukuria ne tik interneto laisvės apribojimus, tačiau gali paskatinti ir kitų licencijuojamų veiklų atstovus reikalauti išskirtinių sąlygų rinkoje. „Azartiniai lošimai yra tik viena iš licencijuojamos veiklos rūšių. Sukūrus DNS blokavimo precendentą, galima teigti, kad kitų licencijuojamų veiklų atstovai (pavyzdžiui, kelionių agentūros, vaistinės, alkoholio pardavėjai, bankininkai ir kt.) taip pat gali kelti reikalavimus, nes kitaip bus sukuriamos nelygiavertės ir nesąžiningos konkurencijos sąlygos, payginti su kitomis licencijuojamomis veiklomis.
Tai gali padidinti DNS kiekius geometrine progresija, lygiai taip pat kaip ir valstybės išlaidas“, – priduria V. Vitkauskas.
Panašios nuomonės dėl neigiamos įtakos laikosi ir Lietuvos kabelinės televizijos asociacija. „Prisidengiant gerais ketinimais gali būti padaryta daug žalos šalies įvaizdžiui, reputacijai, interneto vartotojams, o pagrindinis tikslas – kontroliuoti nelegalių lošimų organizatorius – nepasiektas. Akivaizdu, kad ribojant prieigas iš karto pažeidžiamos žmogaus teisės laisvai ieškoti informacijos – juk toli gražu nekiekvienas interneto vartotojas yra lošėjas, norintis pasiekti savo paskyrą nelegalių lošimų puslapyje. Tad juridinio asmens kišimasis į kito asmens komunikavimą vertinamas kaip labai žalinga praktikta“, – teigia Vaiva Žukienė, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė.
IRT specialistai įžvelgia ir techninių problemų dėl turinio filtravimo galimybių. „Net atmetus demokratijos, laisvo interneto ir laisvo žodžio aspektus, turinio filtravimas nėra toks paprastas klausimas. Verta paminėti, kad Lietuva šiuo metu yra viena iš lyderių pasaulyje pagal interneto ryšio spartą, o tai naudinga ne tik vartotojams, tačiau ir verslo plėtrai bei užsienio investicijų pritraukimui. Techninių interneto turinio filtravimo priemonių taikymas lemtų gerokai sumažėjusią interneto ryšio spartą bei suprastėjusias interneto paslaugas visiems“, – pasakoja informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius.
Pasak M. Pareščiaus, nesudėtingos interneto turinio filtravimo priemonės yra nepatikimos ir neefektyvios, jas apeiti nėra sudėtinga – tai kiekvieną dieną demonstruoja interneto vartotojai visose tokį filtravimą taikančiose šalyse. „Nesudėtingos priemonės taip pat susijusios su didele klaidų tikimybe, kurios netgi galėtų paralyžiuoti verslo ar valstybinių institucijų darbą. Sudėtingesnių turinio filtravimo priemonių įdiegimas kainuotų ypač brangiai, be to, reikalautų reguliarių investicijų – pavyzdžiui, kad būtų užtikrintas didėjančio interneto srauto pralaidumas. Tačiau tai jokiu būdu neišspręstų interneto cenzūros klausimo ir pastatytų Lietuvą į vieną poziciją su tokiomis šalimis kaip Šiaurės Korėja, Baltarusija, Rusija, Kinija, Iranas bei kitos“, – sako M. Pareščius.
*****
Asociacija „INFOBALT“ atstovauja nacionaliniam IRT sektoriui ir vienija daugiau kaip 130 Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių bei mokslo ir studijų institucijų. Pagrindinis asociacijos „INFOBALT“ tikslas – sukurti geriausias prielaidas IRT pramonės augimui, kuris būtų naudingas Lietuvos žmonėms, viešajam sektoriui bei verslui. „INFOBALT“ tiesiogiai bendradarbiauja su Europos, JAV ir kitų valstybių nacionalinių IRT sektorių organizacijomis.
