Rusijos paviešintos nuotraukose užfiksuoti naftovežiai transportuoja naftą iš Irako kurdų autonomijos į Turkiją, o ne iš teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ kontroliuojamos teritorijos.
Apie tai, anot leidinio „Daily Sabah“, pranešė kurdų autonomijos Irake energetikos komiteto parlamento pirmininkas Sherko Jawdatas.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis turi įrodymų, jog Maskva yra įsitraukusi į neteisėtą prekybą nafta su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ Sirijoje – po to, kai Rusija apkaltino Ankarą perkant naftą iš ekstremistų.
„Turime įrodymų savo rankose. Mes juos atskleisime pasauliui“, – Turkijos lyderis sakė Ankaroje.
Du Turkijos naikintuvai F-16 lapkričio 24 dieną numušė Rusijos karo lėktuvą, kuris pažeidė Turkijos oro erdvę. Rusija tvirtina, kad jos lėktuvas nekirto sienos iš Sirijos pusės, ir apkaltino Turkiją tyčine provokacija.
Šis aviacijos incidentas sukėlė santykių tarp abiejų šalių krizę, Rusijai reikalaujant, kad Turkijos vadovybė oficialiai atsiprašytų.
Tuoj po incidento S.Lavrovas atšaukė lapkričio 25 dieną planuotą susitikimą Stambule ir paragino Rusijos piliečius vengti kelionių į Turkiją, kuri yra tapusi pagrindine rusų poilsio ir turizmo kelionių šalimi.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paniekinamai atsiliepė į savo kolegos Turkijos prezidento R. Erdogano siūlymą susitikti klimato konferencijos Paryžiuje užkulisiuose anksčiau šią savaitę.
Turkija pareiškė užuojautą
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu ketvirtadienį pareiškė Ankaros užuojautą dėl Rusijos karo lakūno žūties, kai jo lėktuvą praėjusią savaitę numušė Turkijos naikintuvai prie Sirijos sienos.
„Mes reiškiame savo liūdesį, reiškiame savo užuojautą dėl Rusijos lakūno, praradusio gyvybę“, – taip anot Turkijos žiniasklaidos pasakė M.Cavusoglu po susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Belgrade. Šis susitikimas yra pirmas aukšto lygmens ryšys tarp abiejų šalių po lapkričio 24 dieną įvykusio incidento.
Rusija pranešė sustabdžiusi derybas su Turkija dėl dujotiekio „TurkStream“
Rusija ir Turkija stabdo derybas dėl bendro dujotiekio „TurkStream“, per kurį dujos iš Rusijos turėjo keliauti į Turkiją ir pietinę Europą, tiesimo, ketvirtadienį pranešė Rusijos energetikos ministras, praėjusią savaitę tarp šalių įsiplieskus konfliktui dėl Ankaros numušto Rusijos karinio lėktuvo.
Pagal „TurkStream“ projektą numatoma per Juodąją jūrą nutiesti keturias dujotiekio gijas, sujungsiančias pietinę Rusijos dalį su vakarine Turkijos dalimi.
Tai leistų Rusijai tiekti dujas Europai, aplenkiant Ukrainą.
Energijos išteklių stokojanti Turkija energetiškai yra priklausoma nuo Rusijos, iš kurios importuoja daugiau nei pusę jai reikalingų gamtinių dujų.
„Šiuo metu derybos yra sustabdytos“, – sakė energetikos ministras Aleksandras Novakas, kurį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Projekto „TurkStream“ sutarčių ruošimas yra sustabdomas“, nes „tarptautinė prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo komisija nutraukė dalyvavimą susitikimuose“, kai Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių prieš Ankarą, sakė ministras.
Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Turkija turėtų paprašyti Rusijos atnaujinti derybas dėl „TurkStream“.
„Jeigu Turkija mano, kad jai reikia šio projekto, ji turi susisiekti su mumis“, – sakė A.Mileris.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie planus tiesti „TurkStream“ dujotiekį pranešė 2014 metų gruodį, Maskvai atsisakius planų nutiesti dujotiekį „South Stream“ į Pietryčių Europą ir Bulgariją, nors darbai buvo jau prasidėję, kai jos santykiai su Europos Sąjunga smarkiai pašlijo dėl Rusijos vaidmens Ukrainos konflikte.
„Šis įvykis yra neigiamas „Gazprom“ firmai“, – sakė įmonės „Sberbank CIB“ analitikas Valerijus Nesterovas.
Rusija rizikuoja netekti dalies energetikos rinkos Turkijoje, kuri yra pagrindinė jos vartotoja, sakė jis, kai „Gazprom“ korporacija yra išleidusi milijardus dolerių vamzdynų infrastruktūrai statyti.
Vis dėlto, anot V.Nesterovo, tai geriau už blogiausią rezultatą, jeigu projekto būtų visai atsisakyta.
„Projektas atidėtas – galbūt metams. Bet nemanau, kad ilgiau kaip dvejiems metams“, – sakė jis.
Rusijai reikia užbaigti dujotiekį į Turkiją iki 2018 metų, kai baigsis sutartis dėl dujų tranzito per Ukrainą, pridūrė V.Nesterovas.
Darbus pagal „TurkStream“ projektą planuota pradėti 2015-ųjų viduryje, o pirmoji dujų porcija būtų pradėta pumpuoti 2016-ųjų pabaigoje iki 63 mlrd. kubinių metrų pajėgumo per metus.
Tačiau šių metų spalio pradžioje „Gazprom“ jau nurodė, kad šis vamzdynas galės tiekti tik iki 32 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.
