Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija jau baigė rengti klausimus sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui ir suderino juos su opozicinėmis frakcijomis.
Dabar valstiečių laukiantis darbas – surinkti bent 29 Seimo narių parašus po interpeliacijos tekstu. LVŽS frakcija vienija 22 parlamentarus, todėl frakcija tikisi, kad pavyks gauti dar septynis parašus iš kolegų opozicijoje.
„Mes juos (interpeliacijos klausimus – aut. past.) atsinešėme į posėdžių salę, kad turėtų galimybę visi, norintys pasirašyti. O ryte opozicinių frakcijų seniūnai susitinkame, visi pasirašė, išskyrus socialdemokratai, nes nebuvo seniūno fiziškai. Tai dabar salėje susitiksime. Valandos bėgyje viską žinosite“, – portalui tv3.lt antradienį sakė LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Tiesa, anot A. Norkienės, kol kas pavyko surinkti 20 parašų. Frakcija interpeliacijos nutarimą tikisi registruoti jau antradienį.
Kaip vėliau Seime žurnalistams pasakojo A. Norkienė, interpeliacijos klausimai ministrui susiję su pandemijos valdymu.
„Gi visus metus turbūt ir kalbame dėl pandemijos valdymo, dėl to mistinio 130 veiksmų plano neradimo, dabar mistiškai atsiradusio vėliau. Klausime paties ministro, ar jis tikri mano, kad dar yra tinkamas eiti šias pareigas“, – patikslino A. Norkienė.
Priekaištai dėl pandemijos valdymo
Interpeliacijoje sveikatos apsaugos ministro klausiama, kodėl visuomenei meluota apie pandemijos suvaldymo planą, kokia yra dabartinė pandemijos suvaldymo strategija, kodėl pasirinkta „iš esmės prievartinė vakcinacijos strategija“, kodėl nesuskubta pirkti vakcinacijos viešinimo kampanijos paslaugų. Taip pat klausiama, kodėl gegužę pastebėjus lėtėjantį vyresnio amžiaus asmenų skiepijimosi tempą nesiimta papildomų skatinimo priemonių – vienkartinių išmokų, nuvykimo skiepyti į namus ir pan., kodėl šeimos gydytojų kabinetai iki šiol pilnai neaprūpinti vakcinomis.
Opozicijos atstovai teiraujasi, kuo remiantis vasarą buvo atšauktas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose asmenims, kurie yra pasiskiepiję ir turi galimybių pasą, kodėl atsisakyta pasiskiepijusių asmenų testavimo kaip prevencinės priemonės, ar viruso plitimo neskatino sprendimas nesiizoliuoti artimą kontaktą su sergančiuoju COVID-19 turėjusiems, bet skiepytiems žmonėms.
Taip pat A. Dulkio klausiama, kodėl nukeltas infekcinių ligų klasterio kūrimas, kodėl pandemijos metu „didelė dalis įstaigų yra destabilizuotos ir toliau lieka be vadovų, o kai kurie vadovai yra atleidžiami abejotinomis aplinkybėmis“, kodėl kitąmet medikų algas žadama didinti tik 6 proc., nes šį augimą „suvalgys“ infliacija.
Opozicija pasigenda ir Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų mažinant vaistų kainas.
„Pateikiant Farmacijos įstatymo pataisas Seime, kuriomis sumažinta konkurencija kompensuojamųjų vaistų rinkoje, teigėte, jog bus imamasi kitų vaistų kainą galinčių sumažinti priemonių. Tačiau nė viena priemonė iki šiol nėra įgyvendinta. Iki šiol nėra atgaivintas mechanizmas dėl bendrų brangių vaistų pirkimų su Višegrado šalimis ir neįvyko nė vienas ekspertų susitikimas, iki šiol nėra suprogramuota ir neveikia nuotolinė receptinių kompensuojamųjų vaistų nuotolinės prekybos platforma“, – rašoma interpeliacijoje.
„Kaip vertinate faktą, jog visuomenės nuomonės apklausos rodo Jus esant vienu nepopuliariausiu ir vienu labiausiai nemėgstamu šios Vyriausybės ministru? Kaip, Jūsų nuomone, tai įtakoja gyventojų pasitikėjimą Vyriausybės sprendimais COVID-19 valdymo srityje?“ – klausia opozicijos atstovai.
Socdemai sėkme netiki
„Sniegas kaltas ir kamščiai“, – kodėl nedalyvavo opozicinių frakcijų susitikime dėl interpeliacijos A. Dulkiui, atsakė socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Pasak jo, socialdemokratų parašų ant interpeliacijos teksto formaliai bus. Visgi, kaip teigė G. Paluckas, socialdemokratai laukia, kad A. Dulkys atvyktų į jų frakciją ir įvertintų jų pateiktus siūlymus dėl pandemijos valdymo.
„Interpeliacija yra klausimų uždavimo forma ir žanras, bet ne pats efektyviausias ir ne pats geriausias, kai turime šimtą kitų klausimų, tarp jų ir kitų metų biudžetą“, – teigė G. Paluckas.
I. Šimonytė nemato priežasčių patraukti A. Dulkį
Tuo metu į ministrų komandą A. Dulkį pakvietusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė opozicijos rengiamą interpeliaciją vadina normaliu procesu, tačiau pati sako nematanti reikalo patraukti ministrą iš pareigų.
„Interpeliaciją vertinu kaip normalų procesą – noriu priminti, kad ponui Verygai anos Vyriausybės kadencijoje turbūt irgi vienam iš pirmųjų buvo pradėta interpeliacija, kuri nebuvo sėkminga. Čia, matyt, yra labai natūralus politinis žingsnis iš opozicijos pusės“, – LRT radijui antradienį sakė premjerė.
Ji teigė į interpeliaciją žiūrinti kaip „į galimybę atsakyti į užduodamus klausimus“, nors atkreipė dėmesį, kad klausimus užduoti parlamentarai galėjo ir kitu formatu – pavyzdžiui, Vyriausybės valandoje Seime.
I. Šimonytė pakartojo, kad visas pastabas, kurių pati turi A. Dulkiui, jam išsako, tačiau ministro keisti nemato jokio pagrindo.
„Aš manau, kad yra labai sunku atsakyti į tokį klausimą, kada žmonėms atrodo, kad alternatyva yra nulis arba šimtas. Tai turbūt niekada nebūna šimtas, bet ir pastabų kiekvienam galima turėti“, – paklausta, ar yra patenkinta ministro darbu, sakė ji.
„Ministras tikrai dirba ir labai deda daug pastangų, kad situacija taisytųsi ir būtų sprendžiamos ilgai nespręstos problemos“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Kas yra interpeliacija ir kaip ji vyksta?
Tam, kad Seime įvyktų interpeliacija, ją turi pateikti ne mažiau nei penktadalis Seimo narių – bent 29 parlamentarai. Surinkus reikiamus parašus, ministras pirmininkas ar ministras reikalaujami paaiškinti savo priimtų sprendimų motyvus.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Tuomet Seimas sesijos metu turi apsvarstyti atsakymą savo posėdyje ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.
Seimo posėdyje nagrinėjant interpeliaciją pirmiausiai pasisako interpeliacijos pateikėjų atstovas, tuomet – ją gavęs pareigūnas, kuris vėliau gauna ir atsakyti į Seimo narių klausimus. Tuomet vyksta Seimo narių diskusija, kur pasisako atsakymams į interpeliaciją pritariantys ir nepritariantys parlamentarai.
Tuomet interpeliaciją gavęs pareigūnas gauna baigiamąjį žodį, po jo pasisako interpeliacijos pateikėjų atstovas.
Galiausiai Seimas turi parengti nutarimo projektą dėl interpeliacijos. Jį rengia iš parlamentarų atrinkta redakcinė komisiją, kurios bent trečdalį sudaro interpeliacijos pateikėjai.
Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektas turi būti pateiktas Seimui apsvarstyti ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną. Projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro pirmininko ar ministro atsakymui.
Jei atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu ir pareikštas nepasitikėjimas ministru, projektui pritariama tuomet, kai jį slaptame balsavime palaiko bent 71 Seimo narys. Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras pirmininkas ar ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
