Patiklių žmonių buvo visais laikais, visada jų ir bus. O šiais – technologijų – laikais (dar pridėkime ir svarbų veiksnį – bedarbystę, ypač jaunimo tarpe) sukčiams gana lengva apvynioti apie pirštą net ir mąstantį žmogelį.
Nepasimokė
Aukštaitijos apylinkų teismai beveik vienu metu nagrinėjo dviejų interneto sukčių bylas: Pasvalio rajono apylinkės teismas sudėliojo šio rajono gyventojo Medardo G. (22 m., neteistas) sukčiavimo schemą, o Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta panevėžiečio Ryčio Butkevičiaus (21 m., teistas 2 k.). Pastarasis už sukčiavimą jau buvo teistas 2012 metais, tačiau savo „pomėgio“ mulkinti žmones nemetė. Tąkart už grotų pasiųstas nebuvo, jam buvo skirta tik bauda – beveik 8 000 litų.
Šį kartą Panevėžio miesto apylinkės teismas R. Butkevičių ir vėl pripažino kaltu dėl sukčiavimo, neteisėto disponavimo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, turto prievartavimo ir pasiuntė jį už grotų penkeriems su puse metų. Kaltinamasis taip pat turės sumokėti daugiau kaip 7 000 litų baudą.
Ta pati schema
Panevėžietis Rytis Butkevičius, ko gero, galėtų būti įrašytas į šalies Gineso rekordų knygą, kaip naujasis Ostapas Benderis. Kai 2012 metais teismas skelbė jam nuosprendį už tai, kad įvykdė 84 nusikalstamas veikas ir apgavo 29 žmones, Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Gailutė Vilkienė tebetyrė dar vieną šiam sukčiui iškeltą baudžiamąją bylą. Šį kartą R. Butkevičiui buvo pateikti kaltinimai padarius net 238 nusikalstamas veikas, nuo jo nekentėjo net 50 patiklių lietuvaičių.
Jaunojo Ostapo Benderio „smegenų pudrinimo“ schema buvo gana paprasta: vaikinas su savo aukomis susipažindavo internetu, užmegzdamas pažintis socialiniuose tinkluose, įgydavo jų pasitikėjimą, o vėliau prašydavo leisti pasinaudoti jų sąskaita ir taip užsidirbti. Dažnai savo aukomas jis aiškindavo, jog, girdi, jo sąskaitą užblokavo mokesčių inspekcija. Už paslaugas jaunuolis siūlydavo nuo 50 iki 2000 litų atlygį. Kitas merginas jis įtikinėdavo, kad šios galinčios uždirbti per lažybų punkto vadinamą bonusą. Patiklioms aukoms buvo aiškinama, kad šios privalo turėti banko sąskaitą, o tada atsidaryti sąskaitą ir lažybų punkte. Kai, girdi, į tą lažybų sąskaitą bus pervesti pinigai, ji gaus premiją, kaip naujai prisijungęs vartotojas...
Ištrindavo savo duomenis
Kai kurios merginos nė nesusimąstydamos atskleisdavo visus elektroninės bankininkystės duomenis, kad tik gautų kokį 100 litų. Nukentėjusiosios – įvairių profesijų: medikės, pardavėjos, konditerės, kasininkės, nemaža studenčių. Dažniausiai R. Butkevičius „kabindavo“ merginas arba bendraudamas per socialinius tinklus prisistatydavo esąs mergina. Kai tik išgaudavo reikiamą informaciją, šis sukčius savo aukų vardu iš įvairių kreditų bendrovių paimdavo kreditą, kurį persivesdavo į savo turimas sąskaitas arba prašydavo tos pačios aukos išgryninti ir įnešti į nurodytas sąskaitas. Kai pinigai atsidurdavo R. Butkevičiaus žinioje, sukčius pasistengdavo dingti iš apgautosios akiračio: ištrindavo visas savo paskyras socialiniuose tinkluose, pakeisdavo telefono numerį.
Dauguma nukentėjusiųjų manydavo, kad jei jų sąskaitoje nėra pinigų, tuomet nepavojinga internetiniam draugui atskleisti savo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis. Tačiau po kurio laiko žmonės sulaukdavo nemalonios žinios iš kredito bendrovių ir sužinodavo, kad jų vardu paimtos paskolos.
Grasino paviešinti
Kaip praneša Panevėžio miesto apylinkės teismo atstovė ryšiams su visuomene ir žiniasklaida Diana Armonienė, ištyręs visus įrodymus, teismas R. Butkevičių pripažino kaltu ir dėl turto prievartavimo. Pasirodė, kad internete prisistatęs mergina, kaltinamasis susipažino su Lione (vardas pakeistas) ir su ja susirašinėjo, kol įgijo merginos pasitikėjimą. Tuomet naujosios draugės jis paprašė atsiųsti jos erotinių nuotraukų ir pažadėjo padėti užsidirbti. Mergina nusiuntė nuotraukas, kuriose ji buvo apsinuoginusi, tuomet R. Butkevičius ėmė grasinti, kad paviešins jas socialiniame tinkle „Facebook“, jei mergina neatidarys sąskaitos banke ir neatsiųs internetinės bankininkystės duomenų. Tačiau nukentėjusioji to nepadarė ir kreipėsi į policiją.
Teismas taip pat nustatė, kad R. Butkevičius nusikalstamas veikas vykdė 2011-213 metų laikotarpiu, jo sukčiavimo aukomis tapo penkiasdešimt žmonių, iš kurių tik du – vyrai. Kaltinamasis svetimu vardu paprastai imdavo 750-1000 litų dydžio kreditus.
Teismas tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Nuosprendis dar neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Nori greitų pinigų
Kaip teigia, abi R. Butkevičiaus bylas narpliojusi prokurorė Gailutė Vilkienė, žmonės dažniausiai į sukčių rankas pakliūva dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Vieni patys vis dar nusiteikę apgaudinėti valstybę ir nenori mokėti mokesčių, na, o kiti – nori greitų ir lengvų pinigų.
„Žinoma, dalis nukentėjusiųjų užkimba ant sukčių jauko, nes griebiasi to pasiūlymo kaip už šiaudo iš vargo, – sako prokurorė. – Daugelis nukentėjusiųjų – bedarbės, mamos, auginančios vaikus, balansuojančios ant skurdo ribos. Tačiau visų nukentėjusiųjų bendras bruožas – tikėjimas, kad pinigai daro pinigus.“
„Hakeris“ iš Pumpėnų
Pumpėniškis Medardas G. savo išskirtinius gebėjimus taip pat panaudojo nusikaltimams daryti. Jis neteisėtai prisijungdavo prie informacinės sistemos, slaptai perimdavo svetimus elektroninius duomenis ir šių žmonių vardais prašydavo jų draugų paskolinti pinigų. Sutikusiesiems padėti vaikinas nurodydavo savo pažįstamų sąskaitas, į kurias skolintojai pervesdavo įvairias piningų sumas. Vaikinas didelių sumų neprašė – pasitenkindavo maždaug nuo 50 iki 200 litų. Už naudojimąsi sąskaitomis pažįstamiems jis sumokėdavo po 20-30 litų – mat jo asmeninę sąskaitą bankas buvo užblokavęs dėl įtartinų operacijų. Draugai paprastai į jų sąskaitas įplaukusias pinigų sumas išgrynindavo ir atnešdavo Medardui G. Skolintojams vaikinas žadėdavo skolą gražinti kitą dieną su nedidelėmis palūkanomis – 10 ar 20 litų, tačiau pinigus leido savo reikmėms ir nieko gražinti neketino.
Teisme Medardas G. prisipažino, jog tiksliai nežino, kiek sukčiaudamas pasisavino svetimų pinigų. „Galėjo būti iki 3 000 litų. Dėl to nuoširdžiai gailiuosi, padarytą žalą bandysiu atlyginti“, – atgailavo sukčius programišius.
„Gavus netikėtą prašymą iš draugo, su kuriuo bendraujama socialiniuose tinkluose, pervesti pinigų į kito asmens sąskaitą, siūlyčiau pirma jam paskambinti ir paklausti, ar tai išties jo prašymas. Šio visą šalį aprėpusio tyrimo, atskleidusio pusšimtį nusikalstamų veikų, metu, mums su tyrėjais teko įsitikinti, kad kaltinamajam sėkmingai pavykdavo pasinaudoti žmonių patiklumu“, – teigia šių nusikaltimų tyrimui vadovavęs prokuroras Mantas Jurkėnas.
Pirmą kartą teisiamam Merdardui G. teismas skyrė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 valandų per mėnesį ir 57 MGL (7 410 litų) dydžio baudą.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
AKISTATA
