Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) specialistai patvirtina, kad savaitgalio kibernetinė ataka prieš Lietuvą - panaši į pernai Estijoje vykdytus masinius įsilaužimus į valstybines ir privačias tarnybines stotis (vadinamuosius „serverius“).
Tai trečiadienį po Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams patvirtino RRT direktoriaus pavaduotoja Diana Korsakaitė.
Ji teigė, jog tyrimą atliekanti RRT bendradarbiauja su kolegomis iš Estijos.
Į klausimą, ar galima lyginti pastarąją ataką prieš Lietuvą su ataka prieš Estiją, D.Korsakaitė sakė: „Kiek tai yra elektroninė ataka, taip. Tačiau kitais aspektais lyginti vienas prie vieno neišeina“.
NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas antradienį po posėdžio žurnalistams sakė, jog policijos departamentas dėl kibernetinių atakų pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Interneto įsilaužėliams iš užsienio šalių savaitgalį įsibrovus ir buvusios Sovietų Sąjungos simboliais paženklinus kelias dešimtis lietuviškų tinklalapių (po išpuolio prevenciniais sumetimais buvo laikinai sustabdytas ir kitų tarnybinėje stotyje veikiančių tinklapių - iš viso apie 300 - darbas).
Iki pirmadienio vakaro visos sugadintos lietuviškos interneto svetainės buvo atstatytos.
Svarbiausių šalies institucijų - Seimo, Vyriausybės, prezidentūros - svetainių veikla nebuvo sutrikusi.
Tai vienas didžiausių incidentų lietuviškoje interneto erdvėje.
Šių metų gegužę septynios NATO šalys - Vokietija, Slovakija, Latvija, Lietuva, Italija, Estija ir Ispanija - sutarė įkurti ir finansuoti apsaugos nuo kibernetinių atakų centrą Taline.
Tokio centro steigimą paskatino ir paspartino Estijos patirtos kibernetinės atakos praėjusiais metais, Estijos Vyriausybei nutarus iš Talino centro perkelti bronzinio kario skulptūrą į kitą vietą.
