Po šio gesto M. Elman pašto dėžutę užpildė labai malonūs laiškai. Tačiau mergina pasijuto savo sumanymą išpildžiusi ne iki galo.
„Sulaukdavau žinučių su klausimais ne apie randus, o apie pačią istoriją. Iš tiesų mėginau kurti istoriją apie tai, kaip vieni ar kiti kūno trūkumai gali paveikti žmogaus savijautą. Pastebėję mano pirmą pranešimą socialinėje erdvėje, žmonės manė, kad tai paviršutiniška. Tačiau visai ne, nes tam tikras sociologinis poveikis iš tiesų egzistuoja. Papuolęs į tokias netikėtas situacijas, kuomet žmonės į tave kažkaip keistai įsistebeilija, pajunti, kaip greitai imi prarasti pasitikėjimą savimi. Tai gali padaryti ir dar didesnį poveikį, apie kurį kiti nė nepagalvoja“, – aiškina mergina.
„Jaučiausi nemaloniai „Google“ paieškos langelyje rašydama „Kaip prisiversti papasakoti vaikinui apie savo randus“. Supratau, kad niekas išvis niekuomet apie tai nešneka“, – atvirauja M. Elmann.
Paauglystėje M. Elman galvoje medikai rado auglį. „Niekas man nesakė, kad norint pašalinti auglį reikia nuskusti plaukus. Taigi... atsibudus su pusiau plika galva išsigandau. Pamaniau, kad viskas, nesu normali. O vaikystėje labai norisi pritapti prie kitų vaikų. Štai kodėl visuomet norėjau apie tai plačiau pasikalbėti“ , – tikina mergina.
„Ėmiau savanoriauti „Great Ormond Street“ ligoninėje. Vaikštinėdama jos koridoriais galvodavau apie tai, kad kiekvienas čia gulintis vaikas ligoninę paliks su randu. Tačiau apie tai niekas viešai nesikalba. Štai kodėl gimė šis vaizdo įrašas“, – paaiškina M. Elman.
„Kiekvienas žmogus turi savo istoriją. Tai parodo, kad kiekvieno patirtyje – vis kita istorija: nuo aknės iki vėžio paliktų randų. Tačiau vis tiek visko esmė ta pati – mes kovojame su savo kūnais“, – aiškina vaizdo įrašo autorė.
