Šią savaitę Žemės ūkio rūmuose vykusiame Prezidiumo posėdyje aptarti trys aktualūs klausimai: Lietuvos kaimo tinklo nauda kaimo žmonėms ir jo įtaka kaimo plėtrai, Žaliosios knygos idėja ir tikslas bei privačių miškų valdymas.
Kas mėnesį posėdžiaujantiems žemdirbių organizacijų atstovams pirmuosius du klausimus pristatė Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Virginija Žoštautienė, Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos priemonių koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Tarnauskas ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė.
Dar laukiama Tinklo narių projektinių pasiūlymų
Žemės ūkio ir kaimo plėtros procese dalyvauja įvairios institucijos ir organizacijos. Siekiant stiprinti jų vaidmenį - skatinti ir ugdyti iniciatyvą, keistis gerąja praktika ir patirtimi, įkurtas Lietuvos kaimo tinklas (Tinklas). Minėtus tikslus Tinklas įgyvendina ne tik kaimo, bet ir regioninės plėtros procesuose, tarptautiniame bendradarbiavime. Šiandien Tinklas jungia per 120 įvairių kaimo plėtros procesuose dalyvaujančių institucijų ir organizacijų.
Prezidiumo nariams pristatyta Tinklo veikla ir struktūra: Tinklo valdymo organas – Taryba, patvirtinti Tinklo nuostatai, penkių komitetų darbo reglamentai, apsvarstyta ir patvirtinta Tinklo veiksmų programa, pirmųjų veiklos metų veiksmų planas. Įvardyti pirmųjų Tinklo veiklos metų prioritetai: jaunimo aktyvinimas ir įtraukimas į kaimo plėtros procesus, gyvenimo kokybė kaimo vietovėse bei kraštovaizdžio ir aplinkos apsauga. Iki 2013 m. Tinklo veiklai numatoma skirti per 32 mln. Lt.
„Siekiant racionaliai organizuoti paramos administravimą, prieš teikiant projektinius pasiūlymus Tinklo nariai pateikė preliminarių pasiūlymų lenteles metiniam veiksmų planui formuoti. Jose konkrečiai atsispindi planuojamų įgyvendinti projektų tikslai ir kaštai. Įvertinę preliminariuose pasiūlymuose pateiktus duomenis, pirmiesiems Tinklo veiklos metams numatėme skirti 1 mln. Lt. Tačiau pretenduoti į paramą projektams įgyvendinti galės tik tie nariai, kurie yra pateikę preliminarius projektinius pasiūlymus, - posėdyje sakė K. Tarnauskas. - Praėjusią savaitę pagal Tinklo narių pageidavimus patikslinus Tinklo veiklos nuostatas projektinių pasiūlymų teikimo terminas pratęstas iki šios savaitės pabaigos - lapkričio 27 d.“.
Prezidiumo nariai domėjosi Tinklo narių pateiktų projektų vertinimo darbais, miško savininkų perspektyvomis dalyvauti Tinklo veikloje ir Tinklo nuostatų tobulinimu.
Žalioji knyga – klausimynas visuomenei
Bene daugiausiai diskusijų Prezidiumo posėdyje sulaukė Žemės ūkio ministerijos vyriausiosios patarėjos Virginijos Žoštautienės ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės Rasos Melnikienės pristatytas Žaliosios knygos projektas. Įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas Žemės ūkio ministerijos inicijuota Žalioji knyga padės sukaupti ir apibendrinti suinteresuotų kaimo raida visuomenės atstovų žinias ir gerąją patirtį, kad vėliau būtų galima argumentuotai pagrįsti kaimo ir žemės ūkio politikos strategines kryptis. Toks dokumentas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą, remiantis kitų užsienio šalių patirtimi.
„Nors šiandien Žemės ūkio ministerijos darbas su žemdirbių nevyriausybinėmis organizacijomis vertinamas gerai ir teikiamas pavyzdžiu kitoms ministerijoms, vis gi pripažįstama, kad ne visi kaimo plėtros dalyviai - bendruomenės, verslininkai, kaimo mokytojai, bibliotekininkai, medicinos ir kiti darbuotojai, o taip pat miestiečiai, turi galimybę išsakyti savo nuomonę dėl kaimo raidos tolimesnės vizijos. Žaliojoje knygoje bus pristatomos naujausios kaimo politikos idėjos ir pagrindiniai ateities iššūkiai Lietuvai, taip paskatinant suinteresuotus asmenis ar organizacijas pareikšti savo nuomonę ir pasidalyti turima informacija. ŽŪM įsiklausys į visų kaimo gyventojų nuomonę, surinks jų gerąją patirtį ir 2010 m., remiantis turima informacija, parengs dokumentą, kuriame būtų nustatytos pagrindinės kaimo raidos kryptys ir perspektyvos“, - pristatydama Žaliosios knygos projektą Prezidiumo nariams sakė ministerijos vyriausioji patarėja V. Žoštautienė.
Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės R. Melnikienės, Žalioji knyga pasieks ne tik visas žemdirbių, kaimo visuomenines organizacijas ir čia veikiančių valstybinių institucijų darbuotojus, bet ir miesto gyventojus, klausiant jų nuomonės apie kaimo politikos naudą vartotojui. Iš jų bus laukiama atsakymų pagal knygoje į šešias dalis suskirstytą klausimyną.
Labiausiai Žaliosios knygos idėją Prezidiume palaikė kaimo bendruomenių ir Vietos veiklos grupių atstovai. Kiek skeptiškiau į informacijos apie kaimo gerąją patirtį kaupimą ir apibendrinimą buvo nusiteikę žemės ūkio gamyba užsiimančių organizacijų atstovai. Prezidiume teirautasi, kaip bus užtikrinamas Žaliosios knygos pagrindu parengto dokumento įgyvendinimas. Kadangi dokumentas apims įvairias institucijas, tai dėl jo įgyvendinimo bus tariamasi ir su valstybinėmis, ir su savivaldos organizacijomis.
Jau gruodį Žalioji knyga bus pristatyta Vyriausybėje. Sulaukus pritarimo, ji bus patalpinta ir Žemės ūkio ministerijos interneto tinklapyje.
Prezidiumo posėdyje Lietuvos miškų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis išsamiai pristatė privačių miškų valdymo, reguliavimo ir politikos įgyvendinimo funkcijų priskyrimo klausimą. Pastaroji asociacija, remdamasi daugelio Europos Sąjungos šalių patyrimu, dar nuo 2005 m. į įvairias už tų klausimų sprendimą atsakingas valstybės institucijas nuolat kreipiasi dėl privačių miškų sektoriaus pavaldumo Žemės ūkio ministerijai. Prezidiumo nariai pritarė šiam Lietuvos miškų savininkų asociacijos prašymui.
