Nuotolinius lošimus Lietuvoje norėsiančios organizuoti bendrovės įstatinis kapitalas turės būti ne mažesnis kaip 1,158 mln. eurų, o jų pelnas bus apmokestintas 10 proc. tarifu. Seimas nustatė ir kitus reikalavimus įmonėms, kurios norės teikti tokių lošimų paslaugas.
Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamas Azartinių lošimų įstatymo pataisas: už balsavo 61 parlamentaras, prieš - 6, o susilaikė 30.
Lošimų organizatoriai privalės 10 metų saugoti nuotolinio lošimo sutartis. Mažiausia suma, kurią jie turės investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti, bus 72,4 tūkst. eurų.
Organizuoti nuotolinius lošimus galės tik tos bendrovės, kurios ne tik turės licenciją, bet ir teiks paslaugas bent vienuose lošimo namuose, penkiuose žirgų totalizatoriaus punktuose bei 10 lošimo automatų salonų arba iki 20 lažybų ar totalizatoriaus punktų.
Parlamentaras Rokas Žilinskas pareiškė, kad po tokios nuostatos Lietuvai teks aiškintis Europos Sąjungos bendrijai, nes naujoms įmonėms į internetinių lošimų rinką įeiti bus labai sunku.
„Tai ką darome, yra geriau negu nieko“, - sakė konservatorius Kęstutis Masiulis.
Audito komiteto narys Naglis Puteikis tvirtino, kad Seimas dėl nuotolinių lošimų „neteisingai sudėliojo prioritetus“, nes įstatyme nenumatė galimybės prie internetinių lošimų neprileisti tų žmonių, kurie patys to paprašytų. Pasak jo, nuo lošimų Lietuvoje priklauso apie 4 tūkst. gyventojų.
Siekiant nustatyti nelegalias įmones ir blokuoti jų veiklą, galimą tokių svetainių blokavimo tvarką patikėta nustatyti Vyriausybei.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
