Taigi, kiek iš žmonių ir verslo planuojama surinkti mokesčių ir kam šie pinigai bus išleisti? Kokie laukia mokesčių pakeitimai, kiek didės algos ir išmokos, o kiek brangs elektra ir dujos?
Įspėja apie aplinkybių įtaką
Kalbėdama apie kitų metų biudžetą I. Šimonytė priminė, kad jį sudaro pajamos ir išlaidos. Pasak jos, gali būti, kad dėl neapibrėžtumo biudžeto rodiklius gali tekti keisti.
„Neapibrėžtumas, kuris yra dėl ekonomikos perspektyvų, yra labai didelis. Ir todėl gali būti, nesakau, kad taip bus ir nereikia to vertinti kaip mano tam tikro teiginio ar pranašavimo, bet tikrai gali būti, jog ekonomikos scenarijus atrodys prasčiau, negu mums atrodo dabar.
Ką tada reikės daryti? Reikės tada daryti, ką jau darėme praeitais metais ir šiais metais. Kai keičiasi aplinkybės, tuomet mes apie besikeičiančias aplinkybes reaguojame“, – sakė premjerė.
Pasak jos, tokiomis aplinkybėmis gali būti gana lėtas ekonomikos augimas. Jis, be kita ko, esą susijęs su Rusijos invazija į Ukrainą.
I. Šimonytė tikino, kad kainų augimas kitais metais turėtų sulėtėti. Bent tai rodo naujausios ekonomikos prognozės.
„Blogesnė naujiena turbūt yra ir ta, kad darbo užmokesčio prognozė, kuri yra, jau yra vienaženklė. Tai yra didelis skirtumas nuo pastarųjų metų, kai darbo užmokestis augo dviženkliais skaičiais.
Dėl tos priežasties, matyt, daug kam gali atrodyti, kad, na, tikrai tai nėra labai gera naujiena, vis dėlto palyginus su kitų valstybių prognozėmis, tai, matyt, kad skirtumas yra akivaizdžiai Lietuvos naudai, turint minty, kad ir toliau Lietuvos ekonomika konverguoja į ES lygį ir tas procesas tęsiasi net ir tokiomis aplinkybėmis“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Mokesčių lengvatos, pensijos ir atlyginimai
Pasak jos, su kitų metų biudžetu keičiamas gyventojų apmokestinimas. Tai yra didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis ir keičiama jo skaičiavimo formulė.
Premjerės teigimu, Vyriausybė taip pat siūlys panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos apgyvendinimo paslaugoms terminą. Taigi, PVM lengvata viešbučiams taps amžina.
Tuo metu PVM lengvatą maitinimo paslaugoms, kuri galioja iki šių metų pabaigos, anot I. Šimonytės, bus pratęsta dar pusmečiui.
Dėl kitų mokesčių pakeitimų esą Seime bus diskutuojama, tačiau dėl jų biudžetas nebus keičiamas.
Premjerė pasakojo, kad kitais metais viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondas didės apie 10 proc. kai kuriems darbuotojams algos didės 13 proc., o kitiems, pvz., kultūros darbuotojams dar daugiau, nes jų atlyginimai yra kur kas mažesni.
Apskritai viešajame sektoriuje algos turėtų augti greičiau, nes iki šiol atlyginimai greičiau augdavo privačiame sektoriuje.
I. Šimonytė tikino, kad pensijos bus indeksuojamos taip, kaip numato įstatymai. Kitos išmokos esą turėtų didėti sparčiau nei auga infliacija.
Elektros ir dujų kainos
Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte yra numatyta, kad visuomeninio tiekimo elektros kaina turėtų didėti nuo dabartinių 24 ct/kWh iki 28 ct/kWh.
„Aš noriu pabrėžti, kad VERT skaičiuojama kaina tam pačiam laikotarpiui yra didesnė negu 60 ct. Tai kadangi VERT yra nepriklausomas reguliuotojas ir tikrai skaičiuoja taip, kaip yra, ir tuo dvejoti, matyt, nėra pagrindo, tai ką tai reiškia, tai reiškia, kad kaina kainuoja, tiksliau sakant, daugiau nei 60 ct, vartotojai nuo sausio 1 d. mokėtų ne daugiau kaip 28 ct, vadinasi, tuos 30 su viršumi centų teks padengti viešaisiais pinigais, taip, kaip dabar padengiamas skirtumas tarp 24 ir rinkos kainos“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Tuo metu dujų kaina kitų metų pradžios turėtų didėti maždaug 40 proc. Tiesa skirtingas didėjimas bus skirtingai priklausomai nuo to, ar dujos naudojamos maisto gaminimui ar šildymui.
„Kalbant apie žmones, kurie naudoja dujas šildymui, tarifas būtų 1,07 euro (už kubinį metrą), dabar tarifas yra 0,77 euro, o dujų kaina yra beveik 4 eurai “, – aiškino premjerė.
Ji atkreipė dėmesį, kad mokesčių mokėtojų pinigais už dujas kompensuojama didesnė dalis tikrosios kainos nei elektros atveju.
Ministrė pirmininkė taip pat patikino, kad dalis elektros kainos bus kompensuojama ir tiems vartotojams, kurie jau yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją (jeigu fiksuota kaina pagal sutartį su tiekėju viršija kompensuojamą kainą).
I. Šimonytė sakė, kad elektros ir dujų kompensacijoms Vyriausybė skolinsis 800 mln. eurų.
Pasak premjerės, Vyriausybė siūlys, kad pusę metų nuo šio spalio verslui bus kompensuojama pusė elektros kainos skirtumo tarp rinkos kainos ir tos kainos, kuri taikoma buitiniams vartotojams.
Pvz., jei gyventojai moka 240 eurų, o rinkos kaina yra 300 eurų, tai 30 eurų verslui bus skiriama iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tam iš viso reikės 400 mln. eurų.
Ministrė pirmininkė pripažino, kad kitų metų valstybės biudžetas bus deficitinis. Paprastai kalbant, pinigų teks išleisti daugiau nei bus surinkta mokesčių. Planuojama, kad deficitas sudarys 4,9 proc. kitų metų bendrojo vidaus produkto.
Kiekvienas lietuvis skolingas 8,5 tūkst. eurų
Primename, kad šių metų valstybės biudžetas buvo patikslintas gegužės mėnesį.
Pagal jį, 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamos pajamos sudaro 17,78 mlrd. eurų, o išlaidos arba asignavimai – 20,26 mlrd. eurų.
Kadangi numatytos biudžeto pajamos yra mažesnės už išlaidas, skirtumas tarp jų padengiamas skolintais pinigais, kuriuos kreditoriams turės grąžinti visi mokesčių mokėtojai.
Tiesa, bent kol kas pinigų surenkama daugiau nei išleidžiama. Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–rugpjūčio mėnesių centrinės valdžios balansas siekė 939,1 mln. eurų.
Centrinės valdžios balansas per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius buvo 1,438 mlrd. eurų geresnis nei 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai jis sudarė 499,2 mln. eurų deficitą.
2022 metų centrinės valdžios pajamos sausį–rugpjūtį buvo 12,618 mlrd. eurų, išlaidos – 11,518 mlrd. eurų.
Šiuo metu valdžios skola viršija 24 mlrd. eurų. Tai būtų apie 8,5 tūkst. eurų kiekvienam Lietuvos gyventojui.
