Kas turėtų nutikti, kad Lietuvos premjeras nuspręstų visuomenės psichinei sveikatai vieną milijardą eurų?
Mergaičių – globos namų auklėtinių – prostitucijos nebuvo gana. Akivaizdu, kad keturių moterų lavonų neužteko. Tada atsitiko du vaikai šuliny. Po to pasipylė informacija apie suluošintus patėvių ir tikrų tėvų kūdikius, nes jie verkė.
Kad kaimuose vyrai muša moteris, o socialinės darbuotojos ir seniūnai to nemato, nes jie patys taip gyvena, to irgi neužtenka.
Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas išsamus britų psichinės sveiktos tyrimas. Jo užteko, kad Britanijos Vyriausybė į psichinę visuomenės sveikatą nuspręstų investuoti milijardą svarų. Išsamaus ir visapusiško tyrimo buvo gana, kad būtų suprasta, jog psichinės sveikatos ligos dominuoja ir jas reikia gydyti.
Pasirodė, kad psichine liga serga kas ketvirtas britas.
Iš tiriamųjų - 31 proc. moterų, 17 proc. vyrų.
Dažniausia diagnozė – depresija. Ji buvo pripažinta 19 proc. tiriamųjų.
Tarp žemesnio išsilavinimo ir žemesnių pajamų – daugiau psichinių susirgimų. Net 42 proc. mažiau pasiturinčių moterų ir 27 proc. prasčiau gyvenančių britų vyrų turi psichinių negalavimų. Šis tyrimas apėmė visą spektrą psichinių negalavimų – nuo aplinkiniams nepastebimų psichinių sutrikimų iki rimtų psichinių ligų ir priklausomybių nuo alkoholio, narkotikų ir psichotropinių medžiagų.
Kaip atrodytų padėtis Lietuvoje?
Jei Britanijoje serga kas ketvirtas, tai Lietuvoje galbūt kas trečias, o gal pusė visų mūsų žmonių turi rimtesnių ar mažiau rimtų psichinių sutrikimų?
Psichoterapeutas Linas Slušnys, klausiamas, kaip jam atrodytų Lietuva panašaus tyrimo kontekste, spėja, kad greičiausiai blogiau. Ir blogiau ne tik todėl, kad alkoholio sukeltų psichozių ir savižudybių skaičiais mes sprogdinam rekordus.
Blogiau atrodome todėl, kad jei net žmogus negeria ar dar nesipjausto venų ar nesikaria, yra daugybė, kuriems pasireiškia polinkis į savidestrukciją. Tai yra vaikščiojimas be atšvaitų keliais naktį. Kuris vairuojantis tokio vos nenutrenkė? Nesaugus darbas. Viršijamas greitis keliuose ir vairavimas išgėrus. Pagaliau ir tas gėrimas besaikis.
Pusė Lietuvos visuomenės serga?
Net jei ne pusė, o kas trečias. Juk tas kas trečias tikrai neina gydytis. Nepaisant to, kad, kaip sako gydytojai, absoliuti dauguma net pačių sunkiausių psichikos ligų yra jei nepagydamos, tai bent kontroliuojamos.
O negydomos jos išvirsta, na, patys juk matom, į pagalius kūdikių kūnuose ir vaikus šuliniuose.
Tai kodėl lietuviai nesigydo?
Mažo miestelio psichiatras juokiasi. Sako, kaip gi tu eisi pas psichiatrą, jei jis tave įrašys į įskaitą. O nueiti pas privačiai dirbantį specialistą ne visiems pinigų užtenka. Tačiau psichiatro pažymos reikia ne tik darbinantis statutinėse organizacijose. Dabar net valytoja norėdama dirbti, moteriškė turi pirmiausiai kreiptis į vietos psichiatrą. Pažymos. Pagal naujausius reikalavimus, kas labiausiai juokina gydytoją, reikia psichiatro pažymos ir akušerėms, slaugytojoms, ir visiems gydytojams. Netgi jam, miestelio psichiatrui, kad prasitęstų gydytojo praktiką, reikia psichiatro pažymos.
„43 metai dirbu, neatėjo pas mane nei vienas, kuris dirba savivaldybėj, deputatas neatėjo nei vienas. O į darbą eina. Koks skyriaus vedėjas savivaldybėje. Reikia psichiatro? Ne, nereikia. Seimo narys, kuriuos mes išrinkom. Nei vienas nebuvo“, - sako ji.
Tai ką, ar žmogus durnas, kad eitų ir sau nuosprendį pasirašytų? Jau geriau tada gyvent tarp durnių durnių valstybėje. Kurioje kitaip nei Britanijoje. Investicijos į psichikos sveikatą matuojamos ne milijardais. Ir ne svarais. O maždaug 80-čia milijonų eurų. Bet ir rezultatas, kaip sakoma, ant akių.
