Ilgieji savaitgaliai pastaruoju metu kelia vis daugiau aistrų, nes persidirbusi tauta besilinksmindama daužo automobilius, medikų pagalbos nesulaukia sergantieji ar nėščios moterys, nuostolius skaičiuoja dalis verslininkų, o šalis netenka šimtų milijonų litų bendrojo vidaus produkto (BVP).
Todėl šiais metais šventinių dienų prikūręs Seimas dar kartą imsis nagrinėti Darbo kodekso pataisas ir spręsti, kaip geriausiai tautai ilsėtis.
Grėsmė visuomenei
Pagal 2005 metais priimtas Darbo kodekso pataisas, su savaitgaliais sutampančios šventinės dienos kompensuojamos artimiausia darbo diena. Šiais metais tautai atseikėti net 9 ilgieji savaitgaliai. Ilgiausias iš jų laukia po mėnesio - ilsėsimės penkias dienas. Nuo gegužės 1-osios, ketvirtadienio, iki antradienio.
Tokia tvarka jau ėmė vis labiau piktinti ne tik gamyba užsiimančių bendrovių vadovus, bet ir tvarkdarius. Šią savaitę vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila pareiškė, jog ilgieji savaitgaliai yra tikra grėsmė visuomenei. Ministras politikus paragino peržiūrėti šventinių dienų kompensavimo tvarką.
Vien per velykinį keturių dienų savaitgalį įvyko 28 eismo įvykiai, nusinešę 4 žmonių gyvybes, o 46 buvo sužeisti. Per ilgąjį Kovo 11-osios savaitgalį įvyko 33 avarijos, kurių metu 3 žmonės žuvo ir 41 buvo sužeistas.
Per ilguosius savaitgalius užfiksuojama daugiau ir viešosios tvarkos pažeidimų, tad koreguojami pareigūnų budėjimo grafikai, perskirstomos policijos pajėgos ir patruliavimo maršrutai.
Pernai atlikus visuomenės nuomonės apklausą paaiškėjo, kad absoliuti dauguma didžiųjų miestų gyventojų įsitikinę, jog ilgieji savaitgaliai yra viena iš priežasčių, dėl kurių daugėja nelaimių keliuose bei tragiškų gaisrų.
Smūgis pacientams
Tai, kad ilgieji savaitgaliai daro žalos žmonėms, nustatė ir Medicinos audito inspekcija - per poilsio dienas ženkliai padaugėja medikų aplaidumo atvejų.
Audito inspekcija užfiksavo, kad pastaraisiais metais per ilguosius savaitgalius nukenčia vis daugiau besilaukiančių moterų. Daugiausiai nelaimingų įvykių akušerijos ir ginekologijos skyriuose nutinka rajonų ligoninėse. Neva paliekami budėti vos keli medikai dažnai nesugeba suteikti reikiamos pagalbos.
Bet kuriuo paros metu kviečiamas gydytojas neretai paprašo kreiptis vėliau, kai pasibaigs šventinės dienos. Auditoriai nustatė, kad ilgieji savaitgaliai pragaištingi ir žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, arba staiga sunegalavus.
Inspekcijos vadovybė pasiūlė per šventinius savaitgalius staiga pajutusiems sveikatos sutrikimų neklausyti gydytojo siūlymo palaukti artimiausios darbo dienos, o reikalauti, kad pagalbą suteiktų ligoninėje esantys medikai, arba iškart prašyti siuntimo į artimiausią didesnę gydymo įstaigą.
Ilgieji savaitgaliai neigiamai veikai darbomanus, tuos, kurie nesugeba sugrįžti į įprastą darbo ritmą, bei vienišus žmones, kuriems ilgos šventės sukelia depresiją.
Gelbėja kurortus
Esama ir antros ilgųjų savaitgalių medalio pusės - susiklosčiusi tvarka džiugina poilsio ir maitinimo paslaugas teikiančius verslininkus kurortuose.
Palangos turizmo informacijos centro atstovė Egidija Smilingienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad per ilgąjį savaitgalį vasario 16-ąją Palangoje buvo užimta arti 90 proc. visų viešbučių.
„Žmonės užsisakinėjo kambarius iš anksto. Per ilgąjį savaitgalį likę buvo tik brangiausi kambariai, tad verslininkai pratęstomis šventėmis labai patenkinti“, - sakė ji.
Vakar dėl ilgojo savaitgalio gegužę E. Smilingienė išsiuntė užklausimus 57 apgyvendinimo įstaigoms ir popiet gavo atsakymus iš 23. Visiškai vietų jau nebeturėjo 12 viešbučių. 11-oje buvo užimta nuo 50 iki 80 proc. kambarių.
„Manau, kad iki gegužės 1 dienos situacija labai keisis, nes dar liko visas mėnuo“, - teigė ji.
Kitaip nei Palangoje, Druskininkuose pastaruoju metu svečių pilna ištisus metus, tačiau per ilguosius savaitgalius jų dar daugiau atvyksta.
Neringoje organizuojami renginiai netampa masiniais, o ilgieji savaitgaliai taip pat nepritraukia tūkstančių poilsiautojų, nes į Kuršių neriją žmonės dažniausiai atvažiuoja nuo visko pailsėti.
Kalėdinės atostogos
Kadangi ilgųjų savaitgalių idėja vertinama nevienareikšmiškai, valdžia jau suskubo keisti situaciją. Vyriausybė šiuo metu ruošia sprendimą laisvas dienas perkelti į metų pabaigą arba sumažinti jų skaičių.
„Spartiname sprendimą šiuo klausimu. Nežinia, kaip Seimas bus pasiryžęs, bet mūsų valdančioji koalicija linkusi pritarti tokiam sprendimui“, - šią savaitę pareiškė premjeras Gediminas Kirkilas.
Taip pat buvo pateikta informacija, kad valstybė per 1 pridėtą nedarbo dieną praranda apie 100 mln. litų BVP.
Siūlymas įteisinti kalėdines atostogas Seime dėl politinių prieštaravimų eilinį kartą užstrigo. Pasak vieno iš Darbo kodekso pataisų rengėjų, parlamentaro Raimundo Palaičio, kompensuoti žmonėms su savaitgaliais sutampančias švenčių dienas būtina.
„Perkelti tas dienas į laikotarpį tarp Kalėdų ir Naujųjų metų būtų logiška, nes tada žmonės „įjungia“ pusiau darbinį režimą. Europos Sąjungos valstybėse poilsiauti metų pabaigoje yra normali tradicija. Vietoje 9 ilgųjų savaitgalių, per kuriuos ir labiau girtaujama, ir neatsargiai važinėjama, turėtume tik vieną ilgą šventinį laikotarpį. Galima manyti, kad ir nelaimių sumažėtų, policija galėtų geriau kontroliuoti situaciją“, - sakė Seimo narys.
Šiuo metu egzistuoja ir idėja nebekompensuoti tų šventinių dienų, kurios visada švenčiamos sekmadieniais - Velykų, Motinos ir Tėvo dienų. Parlamente taip pat bandoma įteisinti dar vieną tvarką - su savaitgaliais sutampančias šventines dienas kompensuoti prijungiant jas prie kasmetinių atostogų.
Išlošia šeimos
Idėjai įteisinti kalėdines atostogas prieštarauja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
„Dabar galiojanti tvarka tenkina daugelį Lietuvos gyventojų, o besipiktinantys verslininkai norėtų, kad žmogus artų dieną naktį, nes jiems rūpi tik pinigai. Minimi 100 milijonų litų yra spekuliacija, nes bendrąjį vidaus produktą sudaro ne tik gamyba, bet ir prekyba. Pagal verslininkų logiką apskritai reikėtų uždrausti savaitgalius“, - komentavo jis.
Politikas atkreipė dėmesį, kad verslininkų būgštavimai, neva po 2005 metų, kai buvo įteisinti ilgieji savaitgaliai, sumažės BVP augimas, nepasitvirtino - skaičiai tik didėja.
„Dėl ilgųjų savaitgalių didėja ir darbuotojų našumas, nes žmonės pailsi. Kitas teigiamas dalykas - ilgiau praleidžiama laiko su šeima, dažniau randama progų kur nors išvykti. O ilsėtis žiemą visą tarpšventinį laikotarpį galima pasirašius atitinkamą kolektyvinę sutartį. Tai gali būti ir penkta atostogų savaitė. Kalėdų atostogos yra bloga idėja dar ir todėl, kad visi valdininkai ilsėsi, o paprasti žmonės vis tiek dirbs“, - tikino parlamentaras.
Šių metų poilsio dienos (imtinai)
Gegužės 1-5 d.;
Birželio 21-24 d.;
Liepos 5-7 d.;
Rugpjūčio 15-17 d.;
Lapkričio 1-3 d.;
Gruodžio 25-28 d.
Denisas Nikitenka
