Keletas dienų poilsio pajūrio verslininkams atnešė didžiulį pelną. Viešbučiai vos sutalpino jūros ir saulės pasiilgusius tautiečius, o Palangos ir Nidos baruose stalai lūžo nuo maisto - lietuviai šlavė viską iš eilės, negailėdami pinigų ir brangiems patiekalams.
„To nebuvo per visus metus! Į Palangą trumpam užsuko vasara“, - atsigavę po šaltojo sezono dienraščiui tvirtino pelną skaičiuojantys Palangos verslininkai.
Šiame kurorte per 4 laisvas dienas buvo išpirkti net brangiausių viešbučių apartamentai, o viešojo maitinimo įstaigų vadovai tikino, jog per savaitgalį pasiekė viso mėnesio apyvartą.
Viešbučiuose - apgultis
300 Lt už naktį keturių žvaigždučių viešbutyje lietuviams, per laisvadienius skubėjusiems į Palangą, buvo ne riba. Viešbučio „Gabija“ pardavimų ir rinkodaros vadovės Irmos Kasputienės teigimu, klientai iš visos Lietuvos tiesiog išgraibstė vadinamuosius romantiško savaitgalio paketus, beveik visi viešbučio numeriai buvo rezervuoti arba užsakomi atvykus.
Poilsiautojų nesulaukė tik prabangiausi apartamentai, kuriuose viena nakvynė kainuoja 1300 Lt.
„Per praėjusį savaitgalį pasiekėme 70 proc. viso balandžio mėnesio apyvartos. Viešbutis tomis dienomis buvo užpildytas 98 proc. Žmonės ilsėjosi su šeimomis. Faktas, jog už naktį viešbutyje tautiečiai nepagailėjo kelių šimtų litų, leidžia manyti, jog pas mus ilsėjosi didesnes pajamas turintys klientai“, - sakė I. Kasputienė.
Džiaugsmo dėl pelningo savaitgalio neslėpė ir viešbučio „Kerpė“ savininkas bei direktorius Vladas Taučius. Viešbutis, anot jo, buvęs perpildytas, jame esantis restoranas - taip pat.
„Dirbome visu 100 procentų - kaip vasarą. Net apartamentai „deluxe“ buvo užimti, nors nakties juose kaina - 320 Lt. Daugeliui žmonių, ketinusių apsistoti pas mus, nepasisekė. Už durų palikome tiek, kad būtume galėję pripildyti dar pusę viešbučio“, - entuziastingai vardijo verslininkas.
Anot jo, palankus buvo ir oras. Palangoje palijo tik ketvirtadienį, visos kitos dienos buvo šiltos ir saulėtos. Dėl to „Kerpė“ išnuomojo visus vasarai laikytus dviračius.
Skanavo rajos sparnų
Palangos restoranai, kavinės ir barai atlaikė masę ištroškusiųjų ir išalkusiųjų. Kurorto svečiai nesirinko maitinimo įstaigų atsižvelgdami į kainas - plūdo, kur tik rado laisvų vietų.
Jų neliko net ir tokiame prabangiame specializuotame restorane kaip „Žuvinė“. Lietuviai ir užsieniečiai leido sau paskanauti patiekalų, kurių kainos siekia 40-50 Lt. Restorano klientai pageidavo retai užsakomų rajos sparnų, patiekalų iš eršketo.
„Žuvinės“ gamybos vadovo Algirdo Gečo teigimu, per laisvadienius restoranas pasiekė 60 proc. mėnesio apyvartos.
Minios poilsiautojų plūdo ir į Nidą, Juodkrantę. Čia viešbučius rezervuoti pradėta dar prieš pusantro mėnesio. Ištisus metus dirbančio „Nidos Smiltės“ viešbučio administratoriai tikino, jog daugiausiai užsakymų sulaukta iš kaimynų latvių.
Vieno Juodkrantės viešbučio ir baro savininkas stebėjosi, jog pirmą kartą lietuviai ne sezono metu rinkosi brangias nakvynes, siekiančias iki 250 Lt už naktį. Visi 13 viešbučio numerių buvo užpildyti.
„Trumpam ta vasara atėjo, dabar - vėl štilis. Užsidarėme iki kito savaitgalio“, - kalbėjo vyriškis.
Šventoji sulaukė mažiau lankytojų. Dauguma važiavusių į šį pajūrio miestelį buvo dviratininkai iš Palangos. Natūralu, jog šio kurorto gatvelės buvo apytuštės - ne sezono metu Šventojoje dirba vos viena kita kavinė.
Plūdo užsieniečiai
Švenčių dienomis nesiilsėjo kurortų turizmo informacijos centrai (TIC). Per dieną juose apsilankydavo šimtai žmonių.
Palangos TIC vadybininkė Alma Galbuogienė pasakojo, jog teko gerai pavargti tam, kad surastų nakvynę pavėlavusiems užsisakyti viešbučius iš anksto.
Tie, kurie vietų pradėjo ieškoti tik penktadienį ar šeštadienį, anot vadybininkės, buvo ne juokais sunerimę - viešbučiai atsisakydavo juos priimti.
Ilgasis savaitgalis Palangoje ir Nidoje „atidarė“ užsieniečių sezoną. Ypač daug į kurortus prigužėjo ir ilsėtis liko rusų, lenkų, norvegų, danų, italų.
Užsieniečiai nuomojosi dviračius arba ieškojo, kur juos saugiai palikti, - dauguma į pajūrį atvažiavo su šia transporto priemone.
Nida sulaukė ypač daug latvių ir vokiečių. Šio miestelio TIC darbuotojams rūpesčių pakako ne tik dėl žmonių gausos. Dauguma poilsio namų ir viešbučių dar nedirba, todėl teko kreiptis į privatų sektorių.
Užsieniečių dėmesio sulaukė ir Klaipėda. Uostamiesčio TIC duomenimis, per 5 švenčių dienas mieste viešėjo latvių, lenkų, vokiečių ir kitų šalių gyventojų.
Apsilankiusieji TIC latviai ir lenkai džiaugėsi, jog sutapus šventėms, taip pat turėjo progos ilsėtis beveik savaitę ir galėjo keliauti į kaimynines šalis.
Vaida JUTKONĖ
