Privalu konsultuotis su visuomene
Viena pagrindinių mokesčių mokėtojų teisių yra teisė į kokybiškai parengtus mokesčių įstatymus. Priimant įstatymus ir juos lydinčius teisės aktus, būtina įvertinti, kokį poveikį jie turės gyventojams, verslui, šalies biudžetui ir ekonomikai. Teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus, logiškas, suprantamas ir nedviprasmiškas. Ne mažiau svarbu prieš priimant svarbius mokesčių pakeitimus konsultuotis su visuomene.
Labai dažnai, atliekant projektų poveikio vertinimą, matome nuogą sakinį, kad siūlomas reguliavimas nesukels neigiamų pasekmių (neturės įtakos korupcijai ar verslo sąlygoms ir jo plėtrai) ar nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Tačiau visa tai turi būti pagrįsta ir argumentuota. Deja, dažnai to nėra. Net vertinant svarbiausius, daugiausiai gyventojų paliesiančius mokesčių pakeitimus, formaliai įvertinama, kad „neigiamo poveikio nenumatoma“, nors kartais jis matomas „plika akimi“.
Verstis per galvą ar palikti, kaip yra?
Ironiška, kad Pagarbos mokesčių mokėtojams šventės fone gimsta naujausias itin nekokybiško mokesčių įstatymų rengimo pavyzdys – dabartinė mokesčių reforma. Visuomenei prieš savaitę pateiktas 20 socialinio ir pensijų draudimo srities bei 9 pagrindinių mokesčių įstatymų paketas. Jo apimtis įspūdinga – net 280 puslapių. O laiko susipažinimui ir diskusijoms duota vos 5 dienos.
Tokios skubos valdžia net nesistengia pagrįsti. Kaip visuomenei per tokį trumpą laiką reaguoti, kokybiškai išanalizuoti ir pristatyti savo pastabas tokios apimties projektui? Panašu, kad ta nuomonė reformos rengėjams nėra įdomi. O juk reforma palies kone kiekvieną šalies gyventoją. Juk pateiktame įstatymų pakete – pensijų reforma, „Sodros“ įmokų sujungimas, progresiniai mokesčiai, nekilnojamojo turto ir akcizų mokesčių didinimas ir kita.
Taisyklės dažnai apeinamos
Ne mažiau svarbi teisė, kurios svarbą itin akcentuoja užsienio investuotojai – teisė į mokesčių sistemos stabilumą. Lietuvos įstatymuose skelbiama, kad įstatymai, numatantys mokesčių pasikeitimus, turi būti priimti ne vėliau kaip pusę metų prieš jiems įsigaliojant. Deja, ši taisyklė nuolat apeinama, pasinaudojant išimtimi, leidžiančia šios taisyklės nesilaikyti keičiant mokesčių pakeitimus kartu su biudžetu.
Tai reiškia, kad metų gale kartu su ateinančių metų biudžetu ant Seimo darbo stalo atsiranda krūva mokesčių pakeitimų. Nubalsavus „už“, jie įsigalioja vos po mėnesio ar kelių. Naujųjų metų rytą mokesčių mokėtojai pabunda jau kitoje mokestinėje aplinkoje. Tai išties pažeidžia mokesčių mokėtojų teises – jie negali pasiruošti pokyčiams: pakeisti savo finansinių planų ar pertvarkyti buhalterinių sistemų.
Pastebėta, kad taip piktnaudžiaujant per paskutinius aštuonerius metus su biudžetu buvo priimta daugiau nei 50 mokesčių įstatymų. Blogiausia tai, kad mokesčiai buvo didinami beveik 3 kartus dažniau, nei mažinami.
Svarbu žinoti savo teises
Vyraujant tokiam valdžios atstovų požiūriui į įstatymų pakeitimus, nenuostabu, kad dalies savo teisių mokesčių mokėtojai tiesiog nežino. O ką jau kalbėti apie teisingą jų interpretavimą. Pavyzdžiui, mokesčių mokėtojai turi teisę planuoti mokesčius. Tai reiškia, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas turi teisę pasirinkti tokį veiklos modelį, kuris užtikrina didžiausio pelno gavimą mažiausiomis mokestinėmis sąnaudomis. Kaip dažnai mokesčių planavimas suplakamas su mokesčių vengimu ar slėpimu?
Planuoti mokesčius, kaip ir bet kokias išlaidas, yra normalu. Kam pirkti verslo liudijimą, leidžiantį verstis, tarkime, pintinių pynimu ar prekyba visoje Lietuvos teritorijoje, jei tai planuojame daryti tik per Kaziuko mugę Vilniuje? Gal tai leistų Jums sutaupyti pinigų ir išplėsti savo veiklą?
Oficialią Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną minėsime tik kartą per metus, tačiau labai norėtųsi, kad valdžios institucijos pagarbą jiems rodytų kasdien. Ir ta pagarba turėtų būti reiškiama ne tik žodžiais ar skambiomis frazėmis, bet atsakingai rengiant naujus įstatymų projektus, lengvinant mokesčių administravimo naštą, efektyviai ir sąžiningai leidžiant į biudžetą suneštus pinigus. Logiška, kad tik stabilioje mokesčių aplinkoje kuriasi naujas verslas, didėja atlyginimai, mažėja socialinių problemų mastas – taigi, auga visų gerovė.
