Visai neseniai daugybės žinučių bei komplimentų apie savo įvaizdį sulaukianti Ieva ryžosi ir avantiūrai – ėmė konsultuoti tuos, kuriems reikia pagalbos tiek apsiperkant, tiek ir pertvarkant spintą. Tiesa, jei ne vienas lemtingas įvykis, viso to gal ir nė nebūtų buvę…
Ieva, ne vienas žmogus tavo stilių iškart galėtų imti asocijuoti su spalvom – ar visuomet mėgai būti ryški?
Mėgau būti ryški visada, tačiau anksčiau tikrai kur kas mažiau ekperimentavau. Jeigu ir vilkėjau ryškias sukneles, tai žiemą ar rudenį rinkdavausi gan tamsius paltus, na o dabar spalvų jau yra visur.
Taip pat, žinoma, su laiku atėjo didesnis savęs pažinimas – pagaliau nebijau būti savimi. Man rūbai – tam tikra prasme saviraiška, dėl to aš kiekvieną dieną keičiu savo įvaizdžius ir neprisirišu prie kažkokio vieno konkretaus.
Kažkada esi sakiusi, jog neverta suknelių taupyti kažkokiai progai – jei jauti, kad šiandien nori pasipuošti, tą ir reikėtų padaryti. Galbūt anksčiau ir pati taip elgdavaisi, laukdavai tinkamos progos? Kas privertė pakeisti nuomonę?
Jeigu gerai pamenu, šią taisyklę pradėjau taikyti prieš kokius aštuonis metus. Aišku, manęs tuo metu kiekvieną dieną negalima buvo išvysti su proginėmis suknelėmis, bet puoštis aš mėgau ir mėgstu iki šiol. Kas tiksliai suformavo šią nuomonę – nepasakysiu, bet man visada vienas moteriškiausių drabužių buvo ir yra suknelės.
Kokių dar taisyklių turi savo spintoje, aprangoje?
Pažiūrėjus į mano spintą, vargu ar galima būtų kalbėti apie kažkokias taisykles. Joje yra visko, tačiau aš gana lėtai įsileidžiu naujas tendencijas, o kartais jų neįsileidžiu visai.
Mėgstu labiau vienspalvius rūbus, kostiumėlius ar sukneles, nes juos lengviau derinti su aksesuarais. Žinoma neatsisakau ir spalvų žaismo, tačiau jomis neapsikraunu. Pavyzdžiui, jeigu vilkiu žalią suknelę, renkuosi ant viršaus baltą ar pieno spalvos švarkelį ir priderinu baltus batus. Prie šio derinio priderinčiau ryškią rožinę rankinę – bet tik tiek.
Esi iš tų žmonių, kurie drabužius kaupia, ar atvirkščiai – reguliariai mėgsti spintą išvalyti nuo jau nebenešiojamų drabužių?
Esu visiškai anti drabužių kaupikė. Taip, turiu spintoje porą rūbų, kuriems tikrai daug metų, tačiau aš juos vis dar nešioju arba laikau tam tikroms progoms. Labai nemėgstu kaupti ir nenešioti drabužių visai, ir to kitiems nerekomenduoju. Jeigu perki, reiškia reikia, jeigu reikia – reiškia turi nešioti.
Žinoma, dirbdama su mada, drabužių turiu net gal daugiau nei reikia, tačiau aš nuolatos pravalau savo spintą. Kaip sakau savo socialiniuose tinkluose – „Vinted sale“ prasideda.
Ar vienas kitam su Artūru patariate aprangos klausimais?
Mes pasitariame, tačiau abu turime savo aprangos stilius, kurie tikrai metams bėgant keičiasi, tad.. aš esu už pokyčius ir jeigu yra klausiama patarimo – patariu, tačiau matau, kad jis visai neblogai ir pats susitvarko. Na, o dėl mano stiliaus, jis nesako nieko, nes tikrai dažnai visų madų nesupranta, o ir nereikia (šypsosi).
Ieva, į ką investuoji daugiausiai? Ir atvirkščiai – už ką niekuomet didelės sumos nemokėtumei?
Investuoju tik į aksesuarus, pavyzdžiui, rankines. Didelės sumos niekada neišleidžiu drabužiams.
Ar yra kažkas, ko nedėvėtum?
Niekada nesakyk niekada! Nesu didelė kelnių, džinsų fanė, tačiau kartas nuo karto ir jas užsidedu.
Ieva, visai neseniai ėmei konsultuoti žmones asmeniniams apsipirkimams – nuo ko visa tai prasidėjo?
Prieš metus laiko vienos žurnalistės buvau paskatinta visa tai pradėti, tačiau, prisipažinsiu – tuo metu negalvojau apie save taip gerai, kaip dabar jaučiuosi. Tuo metu pradėjau daugiau domėtis mada, rūbų derinimu ir tendencijomis. Na, o lemtinga akimirka tikriausiai įvyko Turkijoje, kai per atostogas susipažinau su viena moterimi, kuri paprašė konsultacijos, o vėliau ir spintos revizijos. Dar po kiek laiko pradėjome eiti kartu apsipirkinėti. Taip, žingsnis po žingsnio, per rekomendacijas atsirado ir pirmosios klientės, dėl ko aš labai džiaugiuosi.
Paprasčiau išsirinkti drabužius sau, ar klientams?
PapraSčiau išrinkti, žinoma sau, nes jau daugmaž žinai, kas tiks net nesimatavus, o ir taisyklių prieš einant apsipirkinėti nesusikuriu galvoje, ką visgi padaro klientės – tas netiks, tas nepatinka, vilna duria, su kelnėmis aš stora, diržų nenešioju ir pan. Klientes sunkiau įtikinti, kad pabandytų, o pabandžiusios neretai ir nustemba.
