Suprato, ko nenori
Renata dalijasi, kad sunkiausias jos gyvenimo etapas buvo tuomet, kai su mama ir patėviu gyveno Kėdainiuose. Čia ją vedė į priekį tik ryžtas dėl geresnio gyvenimo:
„Kai man sukako aštuoniolika, aš baigiau gimnaziją, turėjau svajonių, turėjau norų, tikslų, kuriuos buvau sau išsikėlusi ir juos siejau su laime. Žinojau, kad aš būsiu laiminga, jeigu aš sėkmingai išsilaikysiu abitūros egzaminus, jeigu aš įstosiu į profesiją, kuri man patinka, jeigu aš gyvensiu kitame mieste, jeigu aš susirasiu gerą darbą, jeigu aš būsiu išsilavinusi – tai man tuo metu asociavosi su laime. Žinojau, kaip aš nenoriu gyventi – taip, kaip gyvenau Kėdainiuose, kaip gyveno mano mama. Žinojau, kad aš to nenoriu ir todėl dėjau visas pastangas, kad visą tai pakeisčiau, kad susikurčiau savo laimę, kuri man tuo metu asociavosi su išsilavinimu, su geros profesijos įsigijimu – net ne geros, tos, kuri man patinka“, - pasakojo žinių vedėja.
Siūlė „Tide“ miltelius
Pašnekovė sako, kad jos paauglės svajonės išsipildė. Visgi ji pabrėžia, kad jai ant auksinės lėkštutės niekas jų neatnešė:
„Aš be galo daug dirbau ir daug paaukojau tam, kad pasiekčiau tai, ko norėjau. Paaukojau sveikatą, paaukojau tam tikrus santykius su tam tikrais žmonėmis, bet aš to nesigailiu. Buvo laikai, kai dirbau ir per naktį, bet aš tiesiog neturėjau kito pasirinkimo.
Turėjau įvairių darbų. Pirmame kurse aš griebiausi to, kas man galėtų padėti uždirbti papildomą litą. Pavyzdžiui, per Kūčias prekybos centruose aš žmonėms, apsirengusi snieguole, siūlydavau pirkti „Tide“ skalbimo miltelių pakuotes. Visi skuba namo pas savo šeimas, o aš stoviu prekybos centre su „Tide“ milteliais. Tam tikra prasme tai buvo nelaimė“, - sako žinoma moteris.
Įmoką sumokėjo auklėtoja
Renata neslepia, kad jos šeima nebuvo pasiturinti, ją bestudijuojant labiausiai rėmė seneliai ir, jeigu ne jie, Renata sako ko gero nebūtų išgyvenusi.
„Kadangi aš įstojau į dalinai valstybės finansuojamos vietą Žurnalistikos institute, tai pirmą įmoką už mano mokslus, berods tai buvo 500 litų, o tuo metu tai buvo tikrai pakankamai dideli pinigai, sumokėjo mano auklėtoja iš Kėdainių. Aišku, aš paskui grąžinau jai tuos pinigus. Jeigu ne ji, ko gero nebūčiau studijavusi žurnalistikos, nes tiesiog nebuvo iš kur paimti tų pinigų. Visgi auklėtoja manim pasitikėjo“, - pasakojo Renata.
Sveikata
Pašnekovė sako, kad dabar jos požiūris į laimę kiek pasikeitė – nors išsilavinimą ir tobulėjimą ji ir toliau vertina, tačiau dabar didžiausia laimė Renatai yra sveikata.
„Dabar, sėdėdama čia, aš suvokiu, kad didžiausia laimė yra tai, kad aš galiu kalbėtis su tavimi, kad galiu pajudinti savo dvi rankas ir dvi kojas, kad man nieko neskauda ir kad aš esu sveika. Dabar, kai man yra trisdešimt treji, aš suvokiu, kad didžiausia laimė yra sveikata – nežinau, kaip bus toliau“, - sako moteris.
