Lietuvos dailės muziejus kartu su Prancūzijos fondu bei Prancūzų kultūros centru birželio 3 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą „Salaspilio mūšis“ (veiks iki rugpjūčio 19 d.).
Istoriniuose didikų Chodkevičių rūmuose Lietuvos visuomenei pirmą kartą pristatoma žymaus flamandų dailininko Pieterio Snayerso (1592-1667) XVII a. pradžioje nutapyta batalinė kompozicija, vaizduojanti 1605 m. rugsėjo 27 d. Salaspilyje (prie Rygos) įvykusį mūšį. Išskirtinės vertės kūrinys Vilniuje eksponuojamas Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus metais. Parodoje P. Snayerso apie 1619 m. sukurtas paveikslas eksponuojamas kartu su išsamia edukacinė medžiaga apie kūrinį (informaciniai stendai, leidiniai), parodą taip pat lydi edukacinė programa moksleiviams ir jaunimui.
Unikalaus kūrinio atvežimui į Lietuvą, jo restauravimui ir eksponavimui paramą skyrė parodos generalinis rėmėjas - AB „Lietuvos dujos“. Parodos informaciniai rėmėjai: žurnalas „Valstybė“, informacinis portalas balsas.lt, Lietuvos radijas.
Pasak LDM direktoriaus R.Budrio, „Lietuvos dailės muziejus šiemet pateikia ypatingą staigmeną – Vilniuje, karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus rūmuose, visą vasarą bus eksponuojama vieno kūrinio paroda „Salaspilio mūšis“. Tai – Lietuvos ir Prancūzijos institucijų bendras projektas. Prancūzijos fondo (La Fondation de France) žinioje esantis garsaus flamandų tapytojo Pieterio Snayerso (1592–1667) paveikslas „Salaspilio mūšis“, priklausantis Sassenage pilies rinkiniams (Prancūzijos Rone-Alpių regione, netoli Grenoblio, esanti didikų Bérenger-Sassenage XVII a. rezidencija), šių metų pavasarį Vilniuje, LDM Prano Gudyno restauravimo centre, buvo kruopščiai restauruotas ir dabar pristatomas Lietuvos žiūrovams. Tad paveikslo parodos Vilniuje lankytojai pirmieji P. Snayerso „Salaspilio mūšį“ galės pamatyti atsinaujinusį - be dėmių ir drobės deformacijų, atgavusį pirminį, patamsėjusio lako slėptą koloritą. Šį paveikslą į Lietuvos sostinę atvežti padėjo Prancūzų kultūros centras (Le Centre culturel français).“
Pieterio Snayerso (1592–1667) paveikslas „Salaspilio mūšis“ vaizduoja 1605 m. rugsėjo 27 d. Salaspilyje įvykusį mūšį tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Švedijos Karalystės kariuomenių. Šiame mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama LDK didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, nugalėjo triskart didesnę švedų armiją, vadovaujamą paties Švedijos karaliaus Karolio IX. „Tai neabejotinai viena garsiausių Lietuvos ginklo pergalių istorijoje, galinti prilygti Žalgirio mūšiui, - pasakoja parodos kuratorius Mindaugas Šapoka, - „Salaspilio mūšis buvo vienas iš nedaugelio įvykių, kuris leido Lietuvos vardui plačiai nuskambėti visoje XVII a. Europoje ir už jos ribų. Lietuvos ir Lenkijos valdovą Žygimantą Vazą su pergale pasveikino popiežius Paulius V, Šv. Romos imperatorius Rudolfas II, Anglijos karalius Jokūbas I, Osmanų imperijos sultonas Achmedas I, Persijos šachas Abasas I.“
Pieteris Snayersas buvo vienas žymiausių XVII a. tapytojų batalistų. Ypač jis išgarsėjo didelio formato kompozicijomis, kuriose įamžino konkrečius mūšius, geografiškai tiksliai pavaizduodamas mūšio lauką, kariuomenių išsidėstymą ir ginkluotę. Parodos kuratorės Dalios Tarandaitės mintim, „Salaspilio mūšyje“, kaip ir kitose panašaus pobūdžio drobėse, P. Snayersas pasirinko aukštą žiūrėjimo tašką, atveriantį plačią mūšio lauko panoramą. Kūrinyje detaliai ir tiksliai perteikta abiejų kariuomenių apranga ir ginkluotė, pulkų išsidėstymas ir jų susirėmimų scenos, atspindinčios to meto karinę techniką. Tuo pat metu rodomas žiūrovui rodomas ir bendras mūšio vaizdas, ir smulkiausios mūšio lauko bei jame vykstančio veiksmo detalės, įtraukiančios į intriguojantį ir užburiantį pasakojimą.“
Parodos kuratorių D. Tarandaitės ir M. Šapokos teigimu, „Paveiksle perteiktas kulminacinis mūšio momentas. Dvi pirmosios švedų armijos linijos, patikėję apgaulingu J. K. Chodkevičiaus kariuomenės atsitraukimo manevru, nuo kalvos jau yra nusileidę į slėnį, kur jas pasitinka galinga J. K. Chodkevičiaus kariuomenės kontrataka. Lietuvių kariuomenės centras jau pralaužė priešakines švedų armijos gretas ir skverbiasi į jų rikiuotės gilumą, priversdamas priešą bėgti. Pralaužęs švedų gynybą pavaizduotas ir kairysis Lietuvos kariuomenės sparnas, atakuojantis švedų pėstininkus iš užnugario ir stumiantis švedų reitarus nuo Dauguvos upės kranto į šiaurę. Dešiniame Lietuvos kariuomenės sparne dar vyksta atkakli kova, tačiau, ir čia prasideda priešo atsitraukimas. Šiame sparne stambiu planu pavaizduotas epizodas, kai husarai ratu apsupę ilgomis ietimis ginkluotus švedų pėstininkus, faktiškai juos nuginkluoja, yra puikus karinės taktikos iliustravimo pavyzdys“.
Dailėtyrininkės D. Tarandaitės pastebėjimu, „Salaspilio mūšis P. Snayerso paveiksle nutapytas labai detaliai ir tiksliai. Tai daro šį kūrinį ypač vertingu. 1605 m. rugsėjo 27 d. Salaspilyje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės iškovota pergalė prieš Švedijos karalystės kariuomenę tapo didele mįsle, kurią bandė įminti daugelis vėlesnių laikų karybos specialistų, kuri tebedomina ir šių dienų istorikus. Niekada ir niekur triskart mažesnė armija nelaimėjo tokios triuškinančios pergalės ir niekada nebuvo nužudyta triskart daugiau priešų nei nugalėtojų pusėje kariavo pačių karių. Turėdamas omenyje šį santykį Britų istorikas Michaelis Robertsas Salaspilio pergalę pavadino didžiausia pergale žmonijos istorijoje“.
Manoma, kad „Salaspilio mūšį“ P. Snayersui užsakė Lenkijos ir Lietuvos valdovas Žygimantas Vaza per savo agentą erchercogo Alberto VII dvaro tapytoją Janą Brueghelį Vyresnįjį. Žinoma, kad J. Brueghelis Žygimantui Vazai surinko 15 paveikslų: peizažų, portretų ir tris batalines kompozicijas „Prahos mūšį“, „Salaspilio mūšį“ ir „Smolensko užėmimą“. Šie į Abiejų Tautų Respubliką atvežti kūriniai atsidūrė asmeninėje Žygimanto Vazos kolekcijoje, o po jo mirties - jo sūnų, taip pat Lenkijos ir Lietuvos valdovų, Vladislovo ir Jono Kazimiero Vazų kolekcijose.
Prancūzijoje P. Snayerso „Salaspilio mūšis“ galėjo atsidurti po 1668 m., kuomet Jonas Kazimieras Vaza atsisakė sosto ir išvyko gyventi į Prancūziją. 1673 m. po Jono Kazimiero Vazos mirties jo kolekcija buvo parduota aukcione. Sassenage pilies inventoriuose P. Snayerso „Salaspilio mūšis“ minimas nuo 1820 m. Sassenage pilį XVII a. pasistatė didikai Bérenger-Sassenage, palaikę artimus ryšius su Prancūzijos karaliaus dvaru. Paskutinė šios giminės atstovė markizė Pierrette Elisa de Bérenger 1971 m. pilį su joje esančiais dailės kūriniais ir archyvu perdavė Prancūzijos fondui (La Fondation de France). Sassenage pilis ir apie 50 joje esančių objektų, tarp jų ir P. Snayerso „Salaspilio mūšis“, yra įrašyti į Prancūzijos Rona-Alpių regiono kultūros vertybių sąrašą.
1997 m. paveikslas buvo eksponuotas Krokuvos nacionaliniame muziejuje, parodoje „Garsios lenkų ginklo pergalės“.
Paveikslo „Salaspilio mūšis“ fragmentai:
