Kelionė prasidėjo Taivanui surengus dviejų dienų trukmės mokymus, per kuriuos strategiškai svarbioje saloje, esančioje tarp jo pakrantės ir Kinijos, buvo šaudoma koviniais šoviniais.
Demokratiškai valdomas Taivanas, turintis 23 mln. gyventojų, gyvena nuolatinės Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis. Pekinas autonominę salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.
Kinijos komunistų partija labai kritiškai žiūri į bet kokią diplomatinę paramą Taivanui, galinčią sudaryti salos tarptautinio legitimumo regimybę, taip pat vis aštriau reaguoja į Vakarų šalių pareigūnų ir politikų vizitus.
Trečiadienį atvykusiai penkių prancūzų įstatymų leidėjų delegacijai vadovauja senatorius Cyrilas Pellevat (Sirilas Peleva), pranešė Užsienio reikalų ministerija Taibėjuje. Pranešime priduriama, kad tai jau ketvirtas Prancūzijos politikų vizitas per pastaruosius 12 mėnesių.
Rugpjūtį Kinija pasiuntė savo karo laivų, raketų ir naikintuvų į vandenis ir oro erdvę aplink Taivaną, taip demonstruodama nepritarimą N. Pelosi vizitui Taibėjuje. Tie Pekino manevrai buvo didžiausi ir agresyviausi nuo 10-o dešimtmečio vidurio.
N. Pelosi tapo aukščiausio rango JAV politike, apsilankiusia Taivane per pastaruosius 25 metus. Po jos vizito saloje rugpjūtį lankėsi dar kelios amerikiečių delegacijos.
Didžiulės Kinijos pratybos paskatino Jungtines Valstijas solidarizuotis su Taibėjumi, kuris ir taip turi retą abiejų pagrindinių partijų paramą Kapitolijuje.
Pastaraisiais metais Taivaną aktyviau palaiko ir daugelis Europos valstybių, įskaitant Lietuvą, o senojo žemyno politikai dažnai lankosi saloje.
Vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą kilo nerimas, kad savo kaimynę gali užpulti ir Kinija.
Pekinas, vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui, laikosi vis karingesnio požiūrio į Taivaną.
Xi Jinpingas, kuris kitą mėnesį turėtų užsitikrinti beprecedentę trečią kadenciją, Taivano likimą sieja su savo prioritetine „didžiojo kinų tautos atjauninimo“ politika.
Kaip ir dauguma valstybių, Jungtinės Valstijos ir Prancūzija oficialiai pripažįsta Pekiną, o ne Taibėjų. Tačiau abi Vakarų galybės lieka svarbiausios Taivano sąjungininkės ir faktiškai palaiko diplomatinius ryšius su sala.
Vašingtonas formaliai nepritaria nei Taivano nepriklausomybės paskelbimui, nei Kinijos pastangoms pakeisti salos statusą.
