Karolis Birgilas
Interviu su „VP grupė“ nariu vyko lapkričio 27 dieną, likus dviems dienoms iki prekybos centro „Maxima“ griūties Rygoje.
Lietuvos laukinio kapitalizmo laikais kelių studentų įkurta alkoholinių gėrimų krautuvėlė Savanorių prospekte išsivystė į didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklą. Buvęs „VP Maket“ vadovas Ignas Staškevičius nesutinka, kad tai buvo pavyzdiniai jo karjeros metai.
„Nueik į kokią maksimą“, – toks sakinys, ko gero, nekart nuskambėjo dažno lietuvio namuose.
Kai verslo pavadinimai pradeda konkuruoti su bendriniais žodžiais, labai paradoksaliai atrodo vieno iš šio prekybos giganto įkūrėjų ir buvusio „VP Market“ bei „Maxima“ vadovo Igno Staškevičiaus prisipažinimas, kad tikru vadovu savęs nelaiko. Pokalbis su verslininku vyko „Akropolio“ verslo centre, kur 6 pastato aukšte įsikūręs nedidelis bendrovės NDX biuras. Čia nuo Šeškinės kalvų atsiveria puiki Vilniaus panorama net darganotą dieną, tačiau vadovo kabinetas nė kiek neprimena ištaigingų kadrų iš Holivudo filmų.
„Niekada nebuvau tikras vadovas, mat, kalbėdami apie vadybos specialistus, turime galvoje žmones, kurie vadovauja didelėms bendrovėms. Mano vaidmuo visada buvo mišrus: aš esu nedidelis akcininkas visose bendrovėse, kurioms teko vadovauti anksčiau ir dabar. Pavyzdžiui, kalbinti mane kaip NDX vadovą nebūtų stimulo, nes pati įmonė nėra didelė, o ir veiklą vykdome užsienyje“, – kalba 10 darbuotojų šiandien vienijančios bendrovės valdybos pirmininkas.
Satyrą apie Lietuvos verslo ryklius parašęs I. Staškevičius save pirmiausia tapatina su verslininku ir, kalbėdamas apie praėjusius karjeros metus, vadovo pareigas nustumia į antrą planą. „Kadaise teko vadovauti „Maximai“, „Eurovaistinėms“, tai buvo didelės bendrovės. Iki to laiko teko vykdyti įvairius projektus, taigi save laikau labiau verslininku nei vadovu. Darbas generalinio direktoriaus poste nėra pavyzdiniai mano karjeros metai“, – pasakoja jis ir pabrėžia, kad įmonių kūrimosi metu svarbesnė buvo artima kontrolė, o ne vadovavimas.
„Geriausia, kai įmonei vadovauja geriausias įmanomas vadovas. Jis nebūtinai turi būti susijęs su akcininkais. Tiesiog tai buvo toks metas, kai reikėjo didesnės kontrolės, artimesnės priežiūros, ir akcininkai man patikėjo tų įmonių vairą. Paskui vadovai keitėsi, ir šiandien tos įmonės puikiai tvarkosi. „Eurovaistinėse“ nebėra su akcininkais susijusių vadovų“, – apie tuometinę situaciją pasakoja akcininkas.
Šiandien verslininkas atlieka stebėtojo vaidmenį įvairių įmonių valdybose, yra jų narys arba atlieka patariamąjį vaidmenį. Nors, pasak I. Staškevičiaus, darbo tempas yra kiek sulėtėjęs, šiandien dinamikos jam netrūksta, nes dalyvauja naujų investicijų žvalgybos ir verslo grupės įmonių priežiūros procesuose.
Nuosavybė ir vadovavimas nekoreliuoja
Paklaustas, ar turint kompanijos akcijų yra stimulas geriau vadovauti, pašnekovas pateikė dvi versijas.
„Čia nėra vienos tiesos. Be abejo, kiekvienas akcininkas savo turtu lyg ir geriau rūpinasi. Kita vertus, akcininkas ne visada pasižymi vadovui būtinais gebėjimais, ne visada turi reikiamą išsilavinimą, vadovavimo patirties. Dabar vadovaujamus postus dažniausiai užima profesionalai, jie gali ir nebūti akcininkai“, – atkreipia dėmesį I. Staškevičius, tačiau pabrėžia, kad dividendai, kuriuos dažnas sieja su įmonės sėkme, nėra lakmuso popierėlis vadovo veiklai vertinti.
„Kiekvieno vadovo darbas yra vertinamas ne tik atlyginimu, bet ir santykiais, kokią vertę jis sukuria bendrovėje. Ta verte dažnai su juo pasidalija visi akcininkai. Vis dėto tai nėra vienintelis atvejis. Yra įvairių schemų, kurios leidžia apskaičiuoti vadovo premiją, atsižvelgiant į tai, kokia vertė buvo per tam tikrą laikotarpį sukurta. Mes savo grupėje taip pat taikome tokius skaičiavimus. Keliami ne tik pelno tikslai: skaičiuojama įmonės plėtra, teisingos investicijos, tvarūs pakeitimai, kurie užtikrina ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Jei akcininkai negauna dividendų, dar nereiškia, kad vadovas dirba netinkamai“, – dėsto jis.
Universalumo negali būti
Dažnai tikro vadovo taisyklės tampa panacėja verslui ir interneto portalų lankytojų skaičiaus multiplikatoriumi. I. Staškevičiaus patirtis parodė, kad auksinė taisyklė, koks iš tikrųjų turi būti vadovas, jog verslas klestėtų, neegzistuoja.
„Man yra tekę matyti įvairių stilių vadovų: vieni šalti ir labiau autoritariški, kiti demokratiški ir linkę šiltai bendrauti. Vieni vadovai linkę padaryti patys bet kurį darbą, kiti niekada nenusileidžia iki bendrovės padalinių ir dirba tik su dokumentais. Vis dėlto ir vieni, ir kiti pasiekia gerų rezultatų, nes turi savo stilių, kuris jiems tinka. Nemanau, negalima sukurti taisyklės, kaip vadovas turi bendrauti su darbuotojais, kad įmonė klestėtų. Visi yra skirtingi, taigi labai sunku persilaužti ir prisitaikyti prie kokio nors reikalavimo“, – skuba nuliūdinti taisyklių ieškotojus I. Staškevičius.
Pasak jo, asmeninės vadovo savybės ir charizma nėra vien jo asmenybės dalis, bet visa tai kuria ir įmonės veidą. „Vadovas pasirenka savo komandą, ši formuoja žemesnes grandis ir taip įmonė įgauna veidą, kuris priklauso nuo aukščiausio vadovo. Taip sukuriamas tam tikras klimatas“, – savo pastebėjimais dalijasi jis.
Mažmeninės prekybos verslas reikalauja žmogiškojo kapitalo net šiandien, kai mobiliosios programėlės tiesia pagalbos ranką bene kiekviename žingsnyje.
„Šiais laikas įrenginiai irgi gali būti svarbūs, nes vis daugiau procesų atlieka įvairūs robotai ir mašinos, bet jie yra vienodi. Vienintelis dalykas, kuo dabar gali išsiskirti yra žmonės, – kolektyvas. Man visada svarbus žmogiškasis santykis su komanda, su kuria dirbu kiekvieną dieną, taip pat su visos įmonės kolektyvu“, – vadovo ir darbuotojų santykį apibūdina I. Staškevičius.
Versle svarbūs tekstai
Verslininkas yra ir rašytojas, teigia pašnekovas, rašymu ir skaitymu susidomėjęs dar vaikystėje. Šiandien jis pastebi, kad tokia realizacija yra ne tik pomėgis, bet ir rimtas įsipareigojimas, kai knygą reikia pabaigti laiku. I. Staškevičius pabrėžia, skaityti literatūrą svarbus kiekvienam vadovui.
„Man ne tas pats, kaip yra surašytas laiškas verslo partneriui, kaip parašytas pranešimas spaudai. Pati retorika verslui yra svarbi. Ypač vadovui, nes žodžiai yra įrankis, perteikiantis mintis komandai. Jis ne pats viską daro, bet kuria strategiją arba sprendžia vykdomuosius klausimus, taigi turi aiškiai išdėstyti mintis savo kolektyvui. Domėjimasis įvairia literatūra, skaitymas, ypač geros grožinės literatūros, padeda rasti raktą, kaip išaiškinti sudėtingus ar nemalonius dalykus savo kolektyvui“, – pabrėžė jis.
Verslo inercijos užtenka ir bėgant
I. Staškevičius laikomas vienu iš „Vilniaus maratono“ įkūrėjų, tačiau, kaip sako pats, įkūrėjais galima laikyti visus 200 bėgikų, kurie dalyvavo pirmajame maratone. Verslininkas pasiilgsta darbo einant vykdomąsias pareigas, tačiau ir pats kartais stebisi, kaip pavykdavo tai suderinti su aktyviu ir daug atkaklumo reikalaujančiu laisvalaikiu.
„Kai dabar pagalvoji, net keista, kaip visur spėdavau. Esu per metus bėgęs 11 maratonų, tais pačiais metais esu kopęs į aukštą viršūnę. Kai turi daug energijos, laiko atsiranda viskam. Vienas kitą gali papildyti. Jeigu darbe laukia dideli iššūkiai, reikia susikaupti ir kolektyvui parodyti, ką sugebi. Iš inercijos gali tai daryti ir po darbo, realizuodamas savo pomėgius“, – teigia, ko gero, vienas sportiškiausių Lietuvos verslo vadovų.
Interviu metu nebuvo įmonoma nepastebėti iš po marškinių rankovės kyšančio ryškaus sportinio I. Staškevičiaus laikrodžio. Sėkmingai darbą su pomėgiais derinantis verslininkas visgi nuogąstavo, kad tam laiko galėjo būti ir daugiau.
„Aišku, tuomet stigdavo laiko šeimai, namams. Negaliu pasigirti, kad pastačiau namą ar įrengiau sodybą – tokių dalykų aš neturiu. Bet užtat turiu ką prisiminti: tiek viršukalnių, tiek varžybų, kuriose dalyvavau su draugais, tiek pasiekimų, kurių sulaukiau vadovo pozicijoje…” – pokalbį užbaigė I. Staškevičius.
CV: Ignas Staškevičius
1994 metais VU Medicinos fakultete įgijo pediatrijos bakalauro laipsnį
2002-aisiais tapo „VP Market“ valdybos pirmininku
2005 metais pradėjo eiti bendrovės „Eurofarmacijos vaistinės“ valdybos pirmininko pareigas
2006-aisiais išleido pirmąją knygą „Kelias į bazę“
Faktai: VP Grupė
Per šią bendrovę akcininkai valdo mažmeninės maisto prekybos tinklą „Maxima“, pramonės bei statybos prekybos tinklą „Ermitažas“, vaistinių verslą „Euro Apotheca“.
Grupė veikia Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje.
Pernai VP įmonių grupėje dirbo 32,5 tūkst. darbuotojų.
2012 metais holdingo pelnas sudarė 285,8 mln. litų
