Kainos didėja, o kapitalo srautas senka: į daugelį Vidurio ir Rytų Europos šalių vėl grįžta sunkūs laikai.
Praėjusį sekmadienį Velykas atšventusios Sofijos autobusuose ir tramvajuose vėl galima pamatyti pensininkus su didelėmis rankinėmis ir maišais, rašo Vokietijos dienraštis „Frankfurter Rundschau“. Jie apsipirko vadinamajame Moterų turguje, kuriame savo maisto produktais prekiauja valstiečiai. Bulgarai labai skundžiasi didėjančiomis pieno produktų, tarp jų ir jų nacionalinio jogurto, bei kitų maisto prekių kainomis.
Pasak dienraščio, Rumunija jau spėjo patirti ne tik Velykų džiaugsmą, bet ir šoką. Kovą, prieš Velykas, maisto produktai pabrango maždaug 40 proc. Aviena – privalomas šventinis patiekalas – pabrango net 60 proc. Brangstančio maisto paskatintos infliacijos kreivė staiga šovė į viršų. ES priklausančioje Rumunijoje vidutinė šeima maistui išleidžia daugiau nei 42 proc. savo pajamų. Kitoje ES šalyje – Bulgarijoje – 34 proc. žmonių gyvena už skurdo ribos.
Tarptautinis valiutos fondas sunerimęs
Tarptautinis valiutos fondas perspėja, kad prie didelių išlaidų problemos gali prisidėti dar kita – pajamų mažėjimas. Pastaraisiais metais, ypač per porą praėjusiųjų, bankai pastebimai padidino vartojimo kreditų išdavimą – kai kuriose reklamose, pavyzdžiui, „Raiffeisen“ banko Bulgarijoje, buvo žadamas „kreditas už 0 proc.“. Šia kampanija buvo siekiama pritraukti kuo daugiau privačių klientų. Rumunijoje išvis tik vos kas antras gyventojas turi sąskaitą banke. Serbijoje ir Baltijos šalyse privatiems asmenims išduotų paskolų apimtys per vienerius metus išaugo daugiau nei 40 proc., Bulgarijoje ir Rumunijoje – net 60 proc.
Kadangi Pietų Europos ir Baltijos šalių bankai išduoda kur kas daugiau paskolų, nei gauna indėlių, jiems belieka ieškoti pinigų užsienyje, t.y. prašyti jų savo pirminių bendrovių Vakarų šalyse, rašo „Frankfurter Rundschau“. Dėl to Baltijos šalyse veikiantys Švedijos bankai (kaip ir Austrijos bei Italijos bankai Balkanuose) tampa priklausomi nuo neramumų finansų rinkose, savo pranešime apie stabilumą pasaulyje perspėja Tarptautinis valiutos fondas.
Susirūpinimą kelia ir finansinis saugumas, kuris priklauso nuo spartaus kreditavimo augimo. Estijoje ir Latvijoje nekilnojamojo turto kainos jau ėmė kristi. Tiesa, Rumunijoje ir Bulgarijoje jos vis dar kyla. Tačiau kartu didėja ir baimė dėl galinčio sprogti finansinio burbulo, todėl bankai dabar su paskolomis elgiasi kur kas atsargiau, pažymi dienraštis. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Serbijoje „Raiffeisen“ kreditų palūkanas priklausomai nuo trukmės padidino 10–50 proc.
Daugumoje Rytų ir Vidurio Europos šalių importas ir toliau išlieka didesnis už eksportą. Kroatijos, kuri dėl ilgos Viduržemio jūros pakrantės pritraukia daug turistų, prekybos balanso deficitas išaugo iki beveik 9 proc. „Pramonė nepailsėjo po permainų“, - sako Vienoje dirbanti ekonomistė Hermine Vidovic. Rumunijoje, Estijoje ir Serbijoje prekybos deficitas sudaro nuo 14 iki 17 proc., Bulgarijoje ir Latvijoje – net 22 proc. Ekspertai ekonomistai tokius balansus vertina kaip reiškinį, kuris lydi mažėjantį visų šių šalių atsilikimą. Atoveiksmis – vis dar nesiliaujančios užsienio investicijos.
Tačiau tokių puikių sąlygų, kokios užsienio investuotojams buvo sudarytos vos prieš kelerius metus, jau nebeliko. Rumunijoje Prancūzijos automobilių koncerno „Renault“ ir Indijos plieno gamybos koncerno gamyklose jau kelias savaites vyksta streikai. Vis dėlto ir Bulgarijoje, kurioje profesinės sąjungos silpnos ir nepopuliarios, žemi, ilgą laiką nedidinti atlyginimai pastaruoju metu gerokai išaugo. Jų didėjimą abiejose šalyse stabdo tik nepakankamas darbuotojų kvalifikacijos lygis.
Sunkiausia padėtis – Baltijos šalyse
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes didelio pavojaus regiono valstybių atsilikimo mažėjimui nėra, teigia Vienos tarptautinio lyginamosios ekonomikos instituto ekspertas Vladimiras Gligorovas. Pasak jo, neturėtų nerimauti ir bankai. Jie gauna didelį pelną iš vartojimo kreditų ir vargu ar gali skųstis dėl nuostolių.
Sunkiausia padėtis susiklostė Baltijos šalyse, pastebėjo ekspertas. Jo manymu, Rumunijoje ir Bulgarijoje galima tikėtis tik augimo sulėtėjimo, nesibaiminant, kad pasibaigus privatizacijai ar dėl ženklaus atlyginimų padidinimo investuotojų dėmesys sumažės. Antai investicijų į kitą Pietų Europos valstybę – Vengriją – apimtys nesumažėjo, rašo „Frankfurter Rundschau“.
