Užsibrėžusi surinkti 8000 JAV dolerių sumą per interneto svetainę gofundme.com kiek daugiau nei per mėnesį 400 m barjerinio bėgimo atstovė E. Staišiūnaitė sulaukė 5885 dolerių įplaukos. 58 žmonės lengvaatletės pasirengimui vienu pavedimu skyrė nuo 5 iki 1500 dolerių.
„Nesitikėjau tiek surinkti. Ta suma labai reikšminga mano pasirengimui olimpiadai. Dabar nereikės sukti galvos dėl finansų ir ilgas valandas dirbti, kad galėčiau išsilaikyti ir susimokėti už treniruotes. Visapusiškai be streso galiu koncentruotis į fizinį pasiruošimą ir atsistatymą po treniruočių“, - džiaugėsi JAV gyvenanti E. Staišiūnaitė.
„Vienas dalykas pykti ir kaltinti, kitas – ieškoti kelių, kaip išspręsti problemą pačiam. Labai gražus pavyzdys“, - komentavo asmeniškai sportininkę parėmęs Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis.
„Norėjau gerai pasiruošti 2016 metų olimpiadai ir nusprendžiau kažką pakeisti. Ieškojau geresnių treniravimosi sąlygų ir radau labai gerą ALTIS sporto centrą Finikse, Arizonos valstijoje. Ten treniruojasi pajėgiausi atletai iš viso pasaulio“, - aiškino E. Staišiūnaitė.
Anot jos, 17 ALTIS sportininkų iš 13 skirtingų šalių dalyvavo pasaulio čempionate Pekine ir penki iš jų iškovojo medalius. „Sporto centras tiesiog idealus: lengvosios atletikos stadionas, treniruoklių salė su naujausiomis technologijomis, geri treneriai, teikiamos įvairios kinezioterapeutų ir masažuotojų paslaugos, o šiltas oras – visus metus. Skamba idealiai, bet ne už dyką“, - pasakojo ji.
Už vieną sezoną-metus sportininkas turi į centro kasą įnešti 8000 ir daugiau dolerių, o kur dar išlaidos maistui, būstui ir kitiems dalykams. Pastaruosius dvejus metus Eglė dirbo trenere ir dažnai jos auklėtinių pasirodymai neleisdavo jai pačiai išvykti į varžybas. „Labai dažnai pats darbas sukeldavo didelį nuovargį, o stipriai treniruotis reikia. Tai labai stabdė mano pasiruošimą ir apsunkino treniruotes“, - pasakojo ji.
Noras treniruotis ALTIS sporto centre nubraukė visas abejones ir atletei kilo mintis surinkti trūkstamas lėšas internetu. Juolab, kad keli jos pažįstami sportininkai gana sėkmingai šį kelią jau buvo išbandę. „Lietuvos sporto organizacijos skiria lėšų, tačiau jų man nebūtų užtekę susimokėti už treniruotes Finikse ir pragyvenimą“, - atkreipė dėmesį E. Staišiūnaitė.
Finikse Eglė sportuoja su nauju treneriu kanadiečiu Kevinu Tyleriu, kuris per savo karjerą yra paruošęs devynis olimpiečius. „Treniruojuosi su grupe sportininkių, iš kurių trys 400 m sprinterės ir šešios 400 m barjerininkės. Po truputį įsivažiuoju į treniruočių ciklą – krūvis nedidelis, bet po truputį pradėsime stipriau dirbti. Atrodo, treneris daugiau dėmesio skiria greičiui ir technikai. Visiškai juo pasitikiu“, - pasakojo E. Staišiūnaitė.
Prieš trejus metus kineziologijos ir psichologijos studijas Viskonsino-Medisono universitete baigusi lengvaatletė tęsti mokslų negalvojo, o jei noras kiltų, tuo užsiimtų baigus sportinę karjerą.
– Kodėl pasirinkote karjerai Ameriką, o ne Europą? Daugelis lietuvių skeptiškai žiūri į Ameriką – teigiama, kad ten išvykę sporto talentai paprastai pražūva.
– Mokinausi ir gyvenu Amerikoje jau daug metų. Esu pripratusi, tiesa, kilę minčių sportuoti ir Europoje. Amerikoje visai kitokia sporto sistema. Dideli universitetai ir labai daug gerų sportininkų, kurie sudaro didelę konkurenciją. Pabaigę mokslus tik nedaugelis sportininkų tęsia karjerą. Universitetuose sportininkai gauna labai gerą finansavimą ir išlaikymą, o po mokslų viskas baigiasi. Jei nesi profesionalas su geru kontraktu kišenėje, sunku pragyventi ir tęsti sportinę karjerą.
Pati esu patyrusi, kaip Amerikoje universitetas iš tavęs išspaudžia viską, kiek gali, ypač, jei gauni nemažą stipendiją. Manau, dauguma sportininkų Amerikoje „sudega“. Tačiau tai labiau priklauso nuo paties sportininko ir trenerio.
– Per pasaulio čempionatą įvykdėte olimpinį normatyvą, užėmėte 22 vietą. Kokius sau keliate tikslus Rio de Žaneire? Kas yra olimpinė svajonė?
– Rio de Žaneire noriu pasirodyti geriau nei pasaulio čempionate. Mano tikslas – papulti į pusfinalį ir užimti 12-20 vietas. Beje, jau seniai bandau išbėgti iš 56 sekundžių ribos. Manau šiais metais tai pavyks pasiekti. O mano olimpinė svajonė Rio de Žaneire – bėgti finale.
– Ar nebaisu taip renkant lėšas įsipareigoti finansiškai rėmusiems žmonėms – juk niekas neapdraustas nuo nesėkmės ar nuo traumos?
– Nebaisu. Žmonės labai geranoriškai aukojo lėšas ir supranta, kad sporte gali visko nutiki. Iš tikrųjų man labai džiugu matyti, kad tiek daug žmonių ir pažįstamų prisidėjo prie mano renkamos sumos. Esu laiminga, kad tiek daug mane palaiko. Tame pačiame puslapyje galiu skelbti naujienas ir pranešti, kaip sekasi treniruotės ir varžybos. Jei gerai seksis šį sezoną, tikiuosi, žmonės, kurie paaukojo lėšų, jausis prisidėjęs prie mano sėkmės.
– Pastaraisiais metais Lietuvoje lengvosios atletikos prestižas krito – išėjo Virgilijus Alekna, Austra Skujytė – medalių nebeliko, naujų itin ryškių žvaigždžių kol kas neatsirado. Kaip visa tai vertinate? – Manau, kad lengvosios atletikos lygis kyla kiekvienais metais. Olimpinius ir pasaulio čempionato normatyvus vis sunkiau įvykdyti, reikalavimai didinami, tačiau Lietuvoje talentų skaičius tikrai auga. Gal neturime žvaigždžių, kurios užtikrintai parvežtų iš olimpiados medalį, bet olimpinius normatyvus įvykdo vis daugiau atletų, galinčių kovoti dėl aukštų vietų pasaulyje.
– Kokių dar startų turėsite iki olimpinių žaidynių?
– Žiemą ir pavasarį startuosiu Amerikoje, o vasarą pradėsiu sezoną Europoje. Taip pat rimtai ruošiuosi Europos čempionatui.
KOMENTARAI
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis:
„Žmogus nestovi, neverkia, o ieško išeities kelių. Sezoną Eglė baigė sėkmingai, gal net viršijo savo lūkesius, turi motyvą ir nusprendė pasišvęsti iki Rio de Žaneiro olimpiados vien tik sportui. Iš mūsų pusės tas rėmimas gana ribotas. Toks lėšų rinkimo būdas – labai pozityvus. Kaip rodo skaičiai – nėra stebuklas, bet artimiausiam pusmečiui jau užsitikrinus. Išradingumui valio. Neina į kabinetus, neverkia. Iš tikrųjų net nežinojau, kad tokie dalykai egzistuoja. Aš irgi jai padėjau kaip žmogus.
Tų lėšų trūksta visiems dėl įvairių priežasčių. Vienas dalykas pykti ir kaltinti, kitas – ieškoti kelių, kaip išspręsti tą problemą pačiam. Labai gražus pavyzdys. Jai reikia šiandien dirbti, ne po trijų mėnesių. Mes lėšų neturime – pas mus trūkumas pusė milijonų eurų per metus. Skiriame sportininkų pasiruošimui, mokomajam darbui. Sudarėme sąlygas jai tris savaites prieš pasaulio čempionatą kokybiškai treniruotis. Ji patenkinta, jokių pretenzijų nekelia, besišypsanti ir sako, kad kaifuoja nuo varžybų. Pozityvi, gero, darbingo charakterio.“
LTOK olimpinio sporto direkcijos diektorius Kazys Steponavičius:
„Valstybė, olimpinis centras, federacija, klubas ar universitetas, tėvai – iš to sportininko finansavimas ir susideda. Jei tų lėšų neužtenka, kodėl neišmėginus tokio būdo? Sportininkas laisvai gyvena ir gali kreiptis pagalbos. Manyčiau, kad labiausiai dėl to turėtų jaudintis lengvosios atletikos federacija.
Jei kalbėsime konkrečiai, E. Staišiūnaitei iš olimpinio komiteto mokomajam darbui 2015 metais skirta 7800 eurų. Olimpinės rinktinės kandidatams, talentingiems sportininkams, kurie gali sėkmingai dalyvauti 2016 metų Rio olimpinėse žaidynėse yra numatyta skirti po 7800 eurų. Trys lengvaatletės Agnė Šerkšnienė, Dovilė Dzindzaletaitė ir E. Staišiūnaitė gavo šią paramą. Ar maistpinigiams, ar mokomajam darbui, sprendžia federacija.
Mes šiuos pinigus pervedėme lengvosios atletikos federacijai. Kitiems metams tie krepšeliai bus kiek mažesni – Eglė pagal rezultatą patenka tarp 15-16 lengvaatlečių, kurie gaus tą paramą. Valstybė per olimpinį centrą E. Staišiūnaitės lygio sportininkams moka tik po 1700 eurų. Tai simbolinis mokestis. Visi treneriai ir sportininkai pusę metų kalba, kad valstybė neskiria lėšų olimpiečių pasirengimui. KKSD vadovas teigia, kad jų užtenka.“
