Kuršių nerijoje, miške tarp Juodkrantės ir Preilos, ornitologai nusižiūri nemažą lizdą: vienas ornitologas lipa keliolika metrų į pušį ir netrukus turi gerų žinių: lizde – du jūrinių erelių jaunikliai. Aktyvesnis – įkeliamas krepšin ir netrukus nuleidžiamas.
Gražuolė paukštytė lizde auga kartu su broliu: įprastai išsirita nuo vieno iki trijų paukščiukų, ir priešingai nei kitų rūsių ereliai, jūriniai neišstumia iš lizdo silpnesniųjų: užauga visi.
Jauniklė gauna iškart du žiedus: mėlynai raudonas rodo, kad ji sužieduota Lietuvoje, antrajame – skaičiai, kurie nusako žiedavimo laiką, vietą. Ir patys žiedai jūriniams ereliams – ypatingi.
Jūriniai ereliai Lietuvoje buvo visiškai išnykę, tačiau dabar savo įspūdingais sparnais vėl skrodžia dangų. Kertami miškai, elektros laidai, į kuriuos atsitrenkia dideli paukščiai ir teršalai maiste – pagrindinės jūrinių erelių populiacijos nykimo priežastys.
Prieš 30 metų pirmieji du lizdai rasti Varėnos ir Šilutės rajonuose, dabar į Raudonąją knygą įrašyti paukščiai stebimi visoje Lietuvoje: jų peri apie 150 porų, Kuršių nerijoje – 8 poros. Įdomu, kad dažnai jūriniai ereliai turi du lizdus netoli vienas kito – juokaujama, kad tai - atsarginis butas.
Žiemoti jūriniai ereliai lieka Lietuvoje, dažniausiai netoli savo lizdų, tik jaunikliai mėgsta paklajoti ir lanko kaimynines šalis. Patelės būna stambesnės nei patinai – sveria iki pusseptinto kg. Jūrinių erelių apsaugos projektas, kuomet jie žieduojami, skaičiuojami, saugomi jų lizdai, vykdomas jau 14 metų.
Planuojama bent keletui paukščių pritvirtinti siųstuvus su saulės baterijomis, kad būtų galima stebėti, kur paukščiai migruoja.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
