Pensijos, kad ir „apkarpytos“, vis dar išmokamos laiku. „Mes gyvename labai gerai, - prisipažįsta senyvo amžiaus pensininkų pora. – Gauname dvi pensijas, vaikams padėti nereikia. Dauguma aplinkinių guodžiasi pensiją pasidalinantys su vaikais ar anūkais, antraip šie neišgyventų“.
Garbaus amžiaus Juozas – žinomas mieste menininkas. Vyras vienas gyvena daugiabučio namo dviejų kambarių bute.
„Vaikams padėti nereikia, - sakė jis. – Bet šalia gyvenančius verslininkus ir mes, pensininkai, privalome išlaikyti”.
Juozas pasakojo, kad jau daug metų stengiasi kovoti dėl tvarkos, kuri, jo nuomone, pažeidžia pensininkų teises.
Bendrovės „Marijampolės butų ūkis“, kuri aptarnauja daugiabutį, darbuotojai prieš kurį laiką remontavo namo laiptines.
Po to elektros apšvietimas ties kiekvienu įėjimu į laiptinę buvo išjungtas, o ant namo stogo pastatytas galingas prožektorius, puikiai apšviečiantis visą kiemą.
„Man apšvietimo visai nereikia, - sakė ponas Juozas. – Aš automobiliu nevažinėju, jo kieme nelaikau. O jauni kaimynai verčiasi transporto pervežimais, automobilių prekyba, todėl kiemas nuolat pilnas įvairiausių automobilių. Prožektorius reikalingas tiems verslininkams – apšviestoje teritorijoje vagys vengia „darbuotis”.
Ponas Juozas aiškino, kad jo laiptinės gyventojai, tarp kurių nemažai pagyvenusių žmonių, neturinčių automobilių, pagal sausio mėnesio sąskaitą už bendrai gyventojų sunaudojamą elektrą turės mokėti beveik po 10 litų.
Kol neveikė galingas prožektorius, sąskaitos būdavo gerokai mažesnės. Marijampolietis mano, jog jam tenka mokėti daugiau tik todėl, kad kaimyno verslininko transportas kieme stovėtų saugiai apšviestas.
Pensininkas sakė, kad jis, kaip ir visi namo gyventojai, moka ir savo dalį žemės, priskirtos daugiabučiui namui, mokesčio. „Gal aš norėčiau, kad man priklausančiame sklypelyje būtų žalieji plotai, - sakė Juozas. – Tačiau niekam mano norai neįdomūs – automobilius kieme laikantys verslininkai pasistengė, kad būtų išpjauti ir seniau kieme augę medžiai, o vietoje jų įrengtos vietos automobiliams.
Vadinasi, jie užėmė ir žemės sklypą, už kurį mokesčius sumoku aš.“
Marijampolietis teigė keletą kartų bandęs aiškintis „Butų ūkyje“, kodėl jam skaičiuojami mokesčiai už elektrą, kurios jis nenaudoja, žemės sklypą, kuriame stovi kaimynų automobiliai, tačiau jam niekas nieko aiškinti nesiteikė. Pensininkas sakė, kad sąskaitas jis apmokės, kaip ir iki šiol tai darė, tačiau nuoskauda dėl neteisybės niekur nedings.
„Esu labai įskaudinta „Swedbanko“ darbuotojos, dirbančios didžiojoje „Maximoje“ veikiančiame banko klientų aptarnavimo centre, - guodėsi į redakciją užsukusi pensininkė Danutė.- Pritrūkau pinigų, tad nuėjau į banką jų pasiimti iš savo sąskaitos, į kurią įnešami mano pensijos pinigai. Darbuotoja man pareiškė, kad dalį pensijos galėsiu pasiimti tik sumokėjusi bankui mokesčius.
Aiškinau, kad pensija niekada nebuvo apmokestinta jokiais mokesčiais, tačiau banko darbuotoja atsisakė ją išmokėti be mokesčio“.
Pensininkė sakė bandžiusi užsukti pas to klientų aptarnavimo skyriaus vadovę, tačiau ši nuolat kalbėjo telefonu ir liepė laukti. „Nors man labai skauda kelis kartus operuotą stuburą, susikaupiau ir nuėjau iki „Swedbanko“ pagrindinio skyriaus Laisvės gatvėje. Ten darbuotojos tik pažiūrėjo į kompiuterio duomenis ir man išmokėjo pensiją be jokių mokesčių, paaiškinusios, kad jų reikalauti niekas neturi teisės“, - pasakojo marijampolietė, raginusi žmones būti budresniais.
Liucija Burbienė
