Šilutės ligoninės medikai šiemet turi ypač daug vabzdžių sugeltų pacientų - ir vaikų, ir suaugusiųjų. Reanimacijos ir Pediatrijos skyriuose jau gydyti ir gyvačių įgelti žmonės.
Vabzdžiai žmones puola ne tik laukuose ir paupiuose, bet ir degalinėse, autobusuose, miesto gatvėse, net... kambariuose. Laimė, visi jie suskubo laiku - per keliolika minučių - atvykti į gydymo įstaigą, tad skaudžių pasekmių pavyko išvengti.
Sumanė apžiūrėti... gyvatę
Vienas pirmųjų pacientų šiemet buvo gyvatės įgeltas paauglys, kuris roplį pamatė eidamas žvejoti. Kaip vėliau jis pasakojo medikams, sumanė gyvatę pagauti ir apžiūrėti... Sumanymas baigėsi tuo, kad gyvatė įgėlė vaikinui į ranką.
Jaunuolis pasirodė ne iš kelmo spirtas. Pamatęs, kad ranką skauda, ji sparčiai tinsta, kad darosi silpna, jis suskubo bėgti namo. Pakeliui sutikęs pažįstamą dar suspėjo pasakyti, jog jam įgėlė gyvatė, ir prarado sąmonę. Iškviesti medikai suteikė pirmąją pagalbą ir nugabeno į ligoninę. Ranka tuomet jau buvo sutinusi iki alkūnės.
Pediatrijos skyriaus vedėja Vaidilutė Intienė sako, jog šiam vaikinui tiesiog pasisekė, kad jis sutiko žmogų, kuris iškvietė medikus, antraip baigtis galėjo būti blogesnė. Reanimacijos ir Pediatrijos skyriuose jis gydytas apie 10 dienų, o medikai šį savo pacientą švelniai vadino gyvačių medžiotoju...
Bitininkai - didesnės rizikos grupėje
Vabzdžių sugeltų pacientų yra žymiai daugiau. Pirmieji vabzdžių sugelti mažieji pacientai į Pediatrijos skyrių patenka tuomet, kai pavasarį vabzdžiai pradeda skraidyti. Šiemet čia jau gydyti ir metukų neturintys kūdikiai, ir vyresni vaikai.
V.Intienė sakė, jog įgėlus vabzdžiui stipriai tinsta, skauda, niežti įgėlimo vietą nuo 2,4 iki 26,4 proc. įgeltųjų. Tokia reakcija būna maždaug 19 proc. vaikų ir net iki 38 proc. bitininkų. Pastarieji didesnės rizikos grupei priklauso todėl, kad pirmą kartą gavęs nuodų organizmas dar neįsijautrina, o kuo dažniau įgeliama, tuo stipresnė būna reakcija. Bitininkams, žinia, jų augintinės įgelia ne taip jau retai.
Pasak gydytojos, pasitaiko ir kryžminės reakcijos įvairių vabzdžių nuodams atvejų. Tai reiškia, kad jei kartą žmogui įgėlė bitė, kitą kartą jam ir širšės įgėlimas gali būti mirtinas.
Būna ir mirčių
Sisteminės anafilaksinės (visą organizmą apimančios) reakcijos, pagal statistiką, pasitaiko nuo 0,3 iki 7,5 proc. įgeltųjų (vaikams - nuo 0,15 iki 0,3 proc., o bitininkams - nuo 14 iki 43 proc.). Tokiais atvejais išberia visą kūną, tampa silpna, temsta akys, sutrinka sąmoningumas ir žmogus gali net mirti.
Įvairiose šalyse, pasak V.Intienės, kasmet užregistruojami pavieniai mirčių nuo vabzdžių įgėlimo atvejai. Mūsų rajone tokių atvejų pastaraisiais metais nebuvo.
Reanimacijoje - vyrai ir moterys
Beveik kasdien visą liepos mėnesį naują vabzdžių sugeltą pacientą priima ir Reanimacijos skyriaus vedėja Audronė Pikžirnienė. Anot gydytojos, šiemet jų - kaip niekada daug. Visi pacientai - jauni ir vidutinio amžiaus žmonės. Per paskutiniąsias dvi savaites čia atvežtiems žmonėms buvo įgėlę tik po vieną vabzdį, visi jie pas medikus pateko per 10-15 minučių, bet visi - jau anafilaksinio šoko būklėje. Daugiau nei parą vyrams ir moterims teko praleisti Reanimacijos skyriuje.
Šilutiškė Natalija, gyvenanti Melioratorių kvartale, sako, kad į kambarį įskridusią širšę ketino nugalabyti, bet nespėjo. Vabzdys nutūpė ant fotelio, moteris ant jo atsisėdo.
Pajutusi skaudų įgėlimą vos po kelių minučių Natalija pastebėjo, kad pradeda trūkti oro, svaigsta galva. Paskambino Greitajai ir per pusvalandį atsidūrė ligoninėje. Moteriai smarkiai išbertas visas kūnas, o A.Pikžirnienė sako, jog ligoninėje jai teks praleisti ne vieną dieną.
Iš Plungės atvykusi Irmantė net nežino, koks vabzdys ją įgėlė miegančią. Ir ši moteris laiku atvežta į ligoninę, ir jai gydytis teks ne vieną dieną.
Nė viena iš šių moterų iki šiol sako nežinojusios, kad būtų kam nors alergiškos.
Pavasarį skyriuje gulėjo ir keli gyvačių įgelti žmonės. Ir nemanykite, kad apžiūrėti roplį iš arti mėgina tik paaugliai - taip daro ir pusamžiai vyrai, ypač - kai jie žvejyboje padaugina stipriosios... Vienas toks smalsuolis į Reanimacijos skyrių atvežtas taip pat anafilaksinio šoko būklėje, jam teko ilgokai gydytis.
Vaikams praeina lengviau
Įgėlusi bitė žaizdoje palieka geluonį su nevisai ištuštintu nuodų maišeliu ir pati žūva. Nuodai netrukus pereina į organizmą. Kiti vabzdžiai geluonies nepalieka.
Vabzdžių nuoduose yra fermentų, baltymų, histaminų ir kitų medžiagų, kurios ir sukelia alerginę reakciją. Reakcijos tuo pavojingesnės, kuo greičiau reiškiasi požymiai. Vaikams sunkios reakcijos pasitaiko rečiau ir kur kas dažniau alergija įgėlimui praeina savaime.
Statistika rodo, kad jei žmogui kartą buvo stipri alerginė odos reakcija, tai antras įgėlimas 10 proc. atvejų gali sukelti viso organizmo reakciją. O jei žmogus jau yra turėjęs sisteminių reakcijų, jų pasikartojimo rizika siekia net 60 proc.
Anot gydytojų, labai svarbu ir intervalai tarp įgėlimų. Pirmais metais po įgėlimo alerginės reakcijos tikimybė yra labai didelė, o praėjus 5-10 metų ji išsivystys jau tik trečdaliui įgeltųjų.
Neįveikė net keliasdešimt vabzdžių
Vystantis vietinei alerginei rekacijai įgeltą vietą skauda, ji parausta, patinsta, ima niežėti, tokie požymiai trunka nuo 2 iki 7-10 dienų. Sisteminės anafilaksinės reakcijos išsivysto per 15-30 min., bet praėjus 3-6 valandoms gali kartotis, todėl labai svarbu kreiptis į gydytoją.
Šiemet dėl vabzdžių įgėlimo sisteminės reakcijos kilo tik dviem paaugliams, nors abiems įgėlė tik po vieną vabzdį. Pastebėję, kad vaikų savijauta sparčiai blogėja, artimieji greit juos nugabeno į gydymo įstaigą, todėl jų gyvybes pavyko išgelbėti.
O štai pernai rudeniop viso širšių ar laukinių bičių spiečiaus sugeltai mergaitei neišsivystė net vietinė reakcija. Didelę darbo patirtį turinti V.Intienė sako kito tokio atvejo neprisimenanti. Mergaitė į vabzdžių nemalonę pakliuvo tada, kai įlindo į šalia Pamario pagrindinės mokyklos augančius krūmus pasiimti kamuolio. Kiek vabzdžių ją sugėlė, nežino niekas. Ir nors ant kūno buvo bent 40 įgėlimų, pacientė atsipirko tik išgąsčiu ir skausmu. Tačiau medikai nesiima prognozuoti, kaip jos organizmas į įgėlimus reaguos ateityje.
Pasak V.Intienės, gali būti, kad net įgėlus vienam vabzdžiui išsivystys sisteminė organizmo reakcija.
Pirmoji pagalba - šaltis
Į veidą, kaklą ar rankas sugelti vaikai, kuriems išsivysto vietinės reakcijos, į skyrių atvežami beveik kasdien. V.Intienė pastebi, kad žmonės jau nėra abejingi vabzdžių įkandimams, supranta, jog tai gali būti labai pavojinga gyvybei.
Daugelio pacientų mamos klausia gydytojos, kaip suteikti pirmąją pagalbą vabzdžio sugeltam vaikui. V.Intienė pataria ant įgėlimo vietos dėti ledą arba pakišti ją po šaltu vandeniu, jei turima - patepti gliukokortikoido tepalu. Šaltis sutraukia odos kraujagysles, todėl nuodai neišplinta į aplinkinius audinius.
Jei anksčiau žmogui yra buvusi anafilaksinė reakcija ir yra rizika patirti šoką, jis turėtų nešiotis specialiosios pagalbos rinkinį, kurio sudėtį nurodys šeimos gydytojas. Anot gydytojų, dar paprasčiau su savimi visada turėti švirkštą su adrenalino tirpalu. Sunkių sisteminių anafilaksinių reakcijų vabzdžių įgėlimui turėję žmonės turėtų kreiptis į alergologą, kuris paskirs specifinę terapiją, ateityje galinčią apsaugoti nuo grėsmingos alerginės reakcijos.
Vilija BUDRIKIENĖ
