Knygų mugės naujovės – Diskusijų klubas ir Atvirasis mikrofonas. Pirmasis sutraukė gausų klausytojų būrį, o į antrąjį žmonės užsukdavo retai.
Diskusijų klubas, anot Knygų mugės organizatorių, buvo brandintas keletą metų.
Ši intelektualinė erdvė nesusieta su kuria nors konkrečia leidykla ar nauju leidiniu.
„Tai pokalbiai, skirti žmonėms, ateinantiems į mugę ne tik susipažinti su vienu ar kitu rašytoju arba nusipirkti knygos, bet ir plačiau pakalbėti, padiskutuoti aktualiomis temomis“, – pristatydama idėją kalbėjo įstaigos „Lietuviškos knygos“ vadovė Aušrinė Jonikaitė.
Diskusijų klubo renginiai pritraukė daug klausytojų. Kai kurie jų atėjo dėl garsių pavardžių, kiti – dėl diskutuojamos temos, treti – tiek dėl vieno, tiek dėl kito.
Lrt.lt kalbinti jauni žmonės savo dalyvavimą Diskusijų klubo renginiuose labiau siejo su garsių žmonių pasirodymu scenoje, o vyresnieji – su sudominusia tema.
Vienas iš diskusijų vedėjų Rolandas Maskoliūnas atkreipė dėmesį į besiburiančią įvairią klubo publiką: jo pastebėjimu, į diskusijos renginius ateina daug jaunų žmonių, nemažai specialistų.
„Žmogus gali tiesiogiai paklausti ko nors diskusijos dalyvių. Kita vertus, labai gerai, jeigu diskutuojama temomis, kurios ne taip dažnai aptariamos kitose erdvėse“, – sako R. Maskoliūnas.
Profesorius Kęstutis Nastopka klausė Leonido Donskio vedamos diskusijos „Ar gera literatūra gali būti politiška“. Jis sakė atėjęs suintriguotas temos, kuria, anot K. Nastopkos, retai kalbama.
„Sudomino diskusijos tema, nes apskritai, man rodos, lietuvių kritikoje dabar atsiranda daugiau socialinio požiūrio. Kurį laiką lietuvių kritika turėjo alergiją politikos dalykams. Man buvo įdomu, kaip apie tai bus šnekama ir kokias mintis sukels“, – pasakojo K. Nastopka.
Paklaustas, ar diskusija išpildė lūkesčius, profesorius prisipažino, kad ne visai.
„Truputį, man rodos, teorija buvo pakylėta nuo realybės. Trūko literatūriško kūno. Vienas kitas lietuvių kūrinys buvo paminėtas, bet daugiau nukrypta į praeitį, į klasikinius pavyzdžius. O kas dabar rašoma, kiek yra politinio nervo literatūroje – šis klausimas diskusijoje neiškilo“, – mano K. Nastopka.
Diskusijų klubo vieta – atvira erdvė. Pokalbiai nenustelbia iš Knygų mugės sklindančio triukšmo.
„Iš tiesų vieta triukšminga. Kita vertus, atvira erdvė pritraukia atsitiktinai pro šalį einančius žmones. Tai yra gerai“, – svarstė R. Maskoliūnas.
Skaitančiųjų – saujelė
Kita Knygų mugės naujovė – Atvirojo mikrofono renginiai. Tai „vieta, kur kiekvienas bus išgirstas – atsineškite savo mėgstamą knygą ir skaitykite jos ištrauką. O gal rašote patys ir norite pasidalyti savo kūryba? Tada Jums – atvirasis mikrofonas“, – programoje kvietė rengėjai.
Penktadienis. Rašytojų kampo salė, kurioje stovi Atvirasis mikrofonas. Vienuolikmetė pristato savo pasakų ir eilių knygelę, visiems paskaito keletą eilėraščių.
Po jos mikrofoną prakalbina Aida – ji perskaito keletą ištraukų iš atsitiktinai pasirinktos knygos, mat savo mėgstamą kūrinį paliko namuose. Tačiau ištraukos neatsitiktinės: pasak Aidos, ji iš karto pajuto iš eilučių sklindančią energiją, kuria norėjo pasidalinti su klausytojais.
Tarp susirinkusiųjų Atvirojo mikrofono salėje – poetas Aidas Marčėnas. Kažką skaito iš storos knygos. Ką rengiasi skaityti poetas? Ar savo kūrybą, ar kurio iš kolegų?
„Ne, Atvirajame mikrofone aš neskaitysiu. Ir rytoj neskaitysiu. O šįvakar skaitysiu su kolegomis H. Radausko, V. Mačernio ir B. Brazdžionio poeziją. Dabar čia tiesiog sėdžiu ir skaitau, nes čia tylu“, – tarstelėjo A. Marčėnas.
Taigi pirmajame Atvirojo mikrofono renginyje skaitančiųjų – saujelė, o atėjusiųjų pasiklausyti – dar mažiau.
Pasak renginio kuratorės Rūtos Elijošaitytės, žmonės dar nedrąsūs, juos reikia raginti, kviesti.
Vis dėlto, kuratorės teigimu, antrasis Atvirojo mikrofono renginys sulaukė didesnio Knygų mugės lankytojų dėmesio.
„Šeštadienį mikrofoną išnaudojo kuriantys žmonės: jie pristatė savo išleistas knygas. Tai mažiau žinomi rašytojai, kurie priminė, kad egzistuoja jų kūryba“, – lrt.lt sakė ji.
„Jeigu ir kitąmet bus rengiamas šis renginys, reikėtų keisti jo vietą. Rašytojų kampas – uždara vieta, žmonės čia ateina dažniau atsitiktinai, netyčia: stabteli ir nueina. Manau, kad reikėtų labiau viešos erdvės, galbūt kavinės“, – įžvelgė R. Elijošaitytė.
Pasak pašnekovės, ne mažiau svarbi priežastis, kodėl Atvirą mikrofoną mugės lankytojai aplenkia – renginių laiko sutapimas.
R. Elijošaitytė tikisi, kad šiemetinė patirtis pravers organizuojant Atvirojo mikrofono renginius kitais metais.
