rolandas maskoliūnas

Finansų planavimo įgūdžiai yra ne įgimti, o įgyjami. Tačiau ne visada finansiniam raštingumui yra skiriama pakankamai dėmesio. Dėl šios priežasties SEB bankas pradėjo rengti interaktyvias diskusijas 9-12 klasių moksleiviams. Jų metu banko specialistai skatina paauglius pagalvoti apie savo ateitį ir duoda praktiškų patarimų, padedančių atsakingai elgtis su pinigais. „Jaunimo finansų valdymo įpročiai formuojami ne tik namuose, bet ir mokykloje.

Ketvirtadienio naktį pirmuosius svečius priėmė sostinės širdyje įsikūręs naujas naktinis klubas „BARRINGTON CLUB“. Uždarame vakarėlyje meistriškai pagamintus kokteilius ragavo daugybė žinomų Lietuvos pramogų ir verslo atstovų. Penktadienį naujasis naktinis klubas atveria duris visiems, mėgstantiems spalvingą naktinį gyvenimą. Vilniaus senamiestyje įsikūręs naktinis klubas svečius stebino nuo pat pirmųjų akimirkų.

„Erdvėlaivis Žemė“ Lietuvoje netrukus nusileis 10-ąjį kartą. „Iš pradžių buvo nelengva, nes visuomenė, mokytojai nelabai suprato, koks tai renginys, kam jis skirtas. Mokslas daugeliui asocijuojasi su kažkuo sudėtingu, neįdomiu ir rimtu. Tačiau jau po kelerių metų, ypač bendraujant tiesiogiai su mokyklomis ir universitetais, susidomėjimas ėmė augti“, – naujienų portalui LRT.lt pasakoja mokslo populiarinimo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ organizatorius ir idėjos autorius Rolandas Maskoliūnas.

Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“ Netinkamas gatvių apšvietimas gali net sukelti vėžį, tvirtina mokslininkai. Mėlyna šviesa trikdo miego hormoną melatoniną, kuris ne tik yra atsakingas už tinkamą paros ciklą, bet ir priešinasi vėžinių ląstelių susidarymui. Vilniaus universiteto fizikai pirmieji pasiūlė sprendimus, padedančius optimizuoti lempų spektrą ir sumažinti susirgimų riziką. Naktį visos katės pilkos, sako lietuvių liaudies patarlė.

Lietuvos mokslų akademija pranešė išleidusi pirmąją mokslo populiarinimo serijos knygą „Trečioji pramonės revoliucija“. Joje žinomas JAV rašytojas ir aktyvus visuomenės veikėjas Džeremis Rifkinas paprastai ir suprantamai pasakoja, kaip energetiką, ekonomiką ir visą pasaulį keičia naujos jėgos. Lietuvos mokslų akademijos atstovas ryšiams su visuomene dr.

Lietuvos mokslų akademijos ekspertų grupė baigė mokslo populiarinimo sistemos studiją, kurioje konstatuota, kad Lietuvos gyventojų susidomėjimas mokslu ir technologijomis itin menkas. Siūloma valstybiniu lygiu imtis priemonių, jų koordinavimui steigti Mokslo populiarinimo centrą ir, pagal Vakarų Europos šalių pavyzdį, Mokslo muziejų.

Ne tik žmonės, bet žvaigždės nemėgsta vienumos, jos buriasi į grupes. Dauguma jų skrieja kosminėje erdvėje galaktikų forma. Kosminės infraraudonojo spektro observatorijos „Hershel" duomenys keičia mūsų įsitikinimą apie galaktikų formavimosi ypatumus. Galaktikos formuojasi žymiai greičiau, negu buvo manyta. Iki šiol astronomai teigė, kad galaktikos gimdo žvaigždes maždaug vienodu greičiu pastaruosius tris milijardus metų. Tai netiesa.

Kovo 13 d. Vilniuje pasibaigusiame tarptautiniame moterų filmų festivalyje „Šeršėliafam“ geriausiu konkursinės programos filmu išrinkta kontroversiška prancūzų drama „Žigola“, tuo tarpu žiūrovų simpatijos atiteko nuoširdumu spinduliuojančiam filmui „Tėve mūsų, kuris esi medyje“. Toliau „Šeršėliafam“ kino juostos keliaus į Klaipėdos, Ukmergės bei Kauno kino ir kultūros centrus.

Televizijų programų tinkleliai atrodo sudaryti taip, lyg programų direktoriai nusižiūrėtų vieni nuo kitų: tuo pačiu metu į eterį transliuojami dainų ir šokių projektai, pokalbių, pseudo publicistikos šou arba bulvarinės laidos. Vieni šalia kitų įrašyti amerikietiški animaciniai filmai,  meksikietiškos muilo operos, lietuviški serialai, „premjeriniai“ vakaro filmai kovoja už tikslinės auditorios dalį.

Lapkričio 11 d., trečiadienį, 18 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilniuje) vyks pokalbis „Šaltasis karas ir modernėjanti Lietuva: mokslas, technika ir kultūra“.   Renginys yra programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ tarptautinės parodos „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945-1970“ dalis. Šaltojo karo laikotarpio kine programą Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje pratęsia diskusijų programa.

Sekmadienio naktį TV6 televizija pirmą kartą tiesiogiai transliavo visų kino mėgėjų laukiamą 81-ąją „Oskarų“ apdovanojimų ceremoniją. Šio renginio naktį televizijos kanalas kartu su kino teatrų tinklu „Forum Cinemas“ kvietė visus naktinėtojus ir šio įvykio šalininkus atvykti į „Vingio“ kino teatrą ir drauge praleisti „Oskarų naktį“. Susirinkusiųjų laukė žaidimai ir prizai (pavyzdžiui, po šeštu numeriu pažymėta salės kėde buvo paslėptos dovanos). Laukiantys prestižinių „Oskarų“ apdovanojimų...

Laidos „Negali būti“ vedėjas Rolandas Maskoliūnas sako, kad galbūt tyčia arba netyčia bus sukurtas dirbtinis intelektas. Jeigu taip įvyks, tai gali būti paskutinis žmonijos išradimas: valdžią perims robotai. Žinomas Lietuvoje fantastas įsivaizduoja, kad po 100 metų bus išvystytos tobulos technologijos, tačiau gali kilti didelių ekologinių problemų.

Paradoksalu, tačiau XXI amžiuje mus supa ne tik naujausi mokslo ir technologijų stebuklai, bet ir daugybė visiškai nemoksliškų teorijų bei gandų, kuriais esame linkę tikėti. Ir jų daugėja. Viena iš tokių pseudomokslinių fantazijų yra kreacionizmas, kurio autoriai mėgina įrodyti, kad gyvoji gamta evoliucionuoja pagal Protingo Dizainerio (t.y. Dievo) kažkada paruoštą planą. Mokslo įvairovė ir sklaida leidžia gandų ir sąmokslo teorijų kūrėjams gan lengvai imituoti moksliškumą.

Penktadienį Vilniuje ir Kaune prasideda penktojo mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė 2008“ renginiai. „Festivalis turi du tikslus. Pirma, bendras visuomenės mokslinės kultūros ugdymas. Antra, skatinti jaunus žmones rinktis mokslininko profesiją, nes jų trūksta“, – lrt.lt teigė festivalio direktorius Rolandas Maskoliūnas. Anot jo, susidomėjimas mokslo festivalio renginiais turėtų būti panašus kaip ir pernai – keli tūkstančiai lankytojų. „Žmonės registruojasi į renginius.

Keičiasi ne tik mados, bet ir mokslo bei technologijų tendencijos. Vienos temos tampa madingos, o kitos, nesubrandinusios sensacingų atradimų, pasitraukia į šešėlį. Pastaruoju metu daug kalbama apie genomo tyrimus, klimato prognozavimą, įvairius ekologiškus sprendimus. Daug dėmesio sulaukia nanotechnologijos. Todėl įdomu pažiūrėti, kokios temos vyrauja pasaulio spaudos puslapiuose bei TV ekranuose. Ir tai, kokias naujas problemas sprendžia mokslininkai.

Lietuva, 2008 m. birželio 20 d. Britų taryba pristato 13 jaunų lietuvių, kurie, kovodami su klimato kaita, turės galimybę ne tik stabdyti pasaulinį klimato atšilimo, bet ir pakeisti ateities kartų gyvenimo kokybę. Į projektą „Iššūkis Europai“ įsijungė Lietuvos klimato advokatų komanda: energingi ir aktyvūs jaunuoliai, užsiimantys pačia įvairiausia veikla. Jie dirbs drauge ieškodami būdų, kaip mažinti anglies dvideginio išmetimą Lietuvoje.

Visuomeninio transliuotojo jaunimo radijo stotyje „Opus 3“ penktadienį svečiuosis Vilniaus Arkikatedros klebonas Ričardas Doveika. 13.30 val. prasidėsiančioje rubrikoje „Svečias“ kunigą kalbins beveik bendravardis „Opus 3“ vedėjas Richardas Jonaitis. Kokia yra jauno kunigo kasdienybė? Kodėl jis pasirinko kunigystę? Tai klausimai, į kuriuos Ričardas Doveika tikriausiai jau atsakinėjo daugybę kartų.

Antradienį baigėsi tradicinis ketvirtą kartą vykęs Žurnalistų Boulingo Lygos (ŽBL) turnyras, kuriame dalyvavo 20 komandų (rekordinis skaičius). Po 14 turų trukusių kovų, kurios vyko Vilniaus „Karolinos boulingo" ir „Po Ogmia" klubuose, paaiškėjo 10 finalininkių, kurios ir susigrūmė dėl lygos taurės, solidžių piniginių prizų ir pagrindinio turnyro remėjo - UAB „Mineraliniai vandenys" prizų.

Paprašytas pristatyti atsinaujinusį NK, gana ilgai sukau galvą, kaip tai būtų galima geriau padaryti. Nesinorėjo, kad tekstas išeitų toks, kurį skaitydami žmonės sakytų – „Oi, čia tik „piaras“. Todėl galiausiai nutariau rašyti klausdamas savęs – „Kodėl aš norėčiau pirkti ir skaityti NK?“. Palyginti su ankstesniu, pavyzdžiui, praeitų metų NK žurnalu, dabartinis yra kur kas solidesnis. Mes redakcijoje net juokauti pradėjom, kad NK pagaliau tapo tikru žurnalu.

Knygų mugės naujovės – Diskusijų klubas ir Atvirasis mikrofonas. Pirmasis sutraukė gausų klausytojų būrį, o į antrąjį žmonės užsukdavo retai.Diskusijų klubas, anot Knygų mugės organizatorių, buvo brandintas keletą metų.Ši intelektualinė erdvė nesusieta su kuria nors konkrečia leidykla ar nauju leidiniu.

 „Skaitau, vadinasi esu“ - su tokiu šūkiu ketvirtadienį prasidės devintą kartą rengiama Vilniaus knygų mugė.Anot renginio organizatorių, šių metų mugėje didžiausias dėmesys bus skiriamas lietuvių literatūrai.„Mugės tema nėra atsitiktinė. Tai lėmė mūsų visuomenės, skaitytojų vis intensyvesnis domėjimasis savo kūrėjais.

Vasario 21-24 d. „Litexpo“ parodų centre duris atversianti 9-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė lankytojus pakvies ne tik susipažinti su naujais ir pamėgtais lietuvių bei užsienio literatūros autoriais, tačiau kartu ir su pripažintais ekspertais padiskutuoti aktualiausiomis šios srities temomis.Šių metų mugės naujiena – kelerius metus brandintas Diskusijų klubas.