Vyriausioji rinkimų komisija aiškina, kad sekliais nedirba, tad netikrina, ar kandidatų šlepetės tikrai ten, kur jie deklaravo gyvenantys. Visgi apstu atvejų, kai politikai gyvena ne toje savivaldybėje, kur juos išrinko žmonės. Fiktyvios deklaracijos – irgi dažnas reiškinys. Apžvalgininkai tikina, kad tai didelė partijų kadrų problema.
Vienas iš šių niekuo neišsiskiriančių sovietinės statybos daugiabučių gruodį pasipildė vienu nauju kauniečiu. Pašilės gatvės daugiabutyje prisiregistravo žmogus, bandantis tapti Kauno meru, Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Tiesa, kalbinti senbuviai žinomo veido ir naujo kaimyno nepastebėjo:
„Aš nemačiau, ne. Aš tik matau per televizorių.“
„Šitam name? Nežinau. – Nesat mačiusi? – Ne.“
Pasirodo, pastebėti ir negalėjo, nes kauniečiu kandidatas į merus tapo savotišku būdu. Nors pats gyvena Vilniuje, įtakingas konservatorius formaliai apsigyveno savo partietės ir jos vyro bute.
Buvusią Kauno politikę TV3 Žinios kaip tik ir užfiksavo prie namų, tačiau ji nekalbi: „Ar galim jūsų paklausti, ar Vytautas Juozapaitis pas jus prisiregistravo? Bent sakinį pasakykit, juk sakė, kad pas jus.“
Patį Juozapaitį šiandien sutinkame Seime. Sako, atsitiktinumas, nes daugiau laiko dabar praleidžia Kaune. Tačiau politikas neslepia – iš namų neišsikraustė, o į svetimą butą prisiregistravo iš reikalo.
„Niekada gyvenime nesu niekam sakęs, kad gyvenu ne savo namuose, kurie nėra Kaune. O šis gyvenamosios vietos deklaravimo veiksmas yra grynai techninis, kurio reikalauja Rinkimų kodeksas ir kuris išpildytas“, – kalba V. Juozapaitis.
Kas jį sieja su buto šeimininkais, Kultūros komiteto pirmininkas nekomentuoja.
„Duomenų arba kažkokios informacijos apie privačius asmenis be jų sutikimo ar leidimo aš negaliu suteikti“, – teigia V. Juozapaitis.
Nors kauniečiu tapo teoriškai ir iš reikalo, kandidatas į merus tikina, kad Kauno pulsą jaučia gerai.
„Su Kaunu esu susijęs nuo 1989 metų, kai mano kūrybinė veikla prasidėjo Kauno muzikiniame teatre ir tęsėsi iki pat patekimo į Seimą 2012 metais, o ir po to niekada nenustojau būti Kauno bendruomenės dalimi. Mano širdis, protas, jausmai visada buvo Kaune“, – tikina V. Juozapaitis.
Rinkimų įstatymas numato, kad kandidatai į merus privalo deklaruoti gyvenamąją vietą savivaldybėje, kuriai siekia vadovauti. Tačiau ar politikai tik deklaruoja tą vietą, ar joje ir realiai gyvena, lieka jų sąžinės reikalu.
„VRK nėra sekliai, kurie tikrintų, kur jis realiai gyvena. Nes mes gaunam informaciją iš Registrų centro gyventojų registro“, – teigia VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.
„Kvailai ir juokingai šita istorija atrodo. Padarė taip vaikėziškai, gal rimčiau buvo galima apiforminti. Ką, jis tikėjosi, kad į viešumą neišlįs?“ – kalba „Eltos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris.
Apžvalgininkas ir „Eltos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris mano, kad galbūt kiek perteklinis yra ir pats įstatymas. Tačiau tokios istorijos esą apnuogina partijų problemas, kai iš tūkstančių narių kandidatų į merus tenka ieškoti kituose miestuose.
„Savivaldų politinių elitų problema, kad jie neturi tokių žmonių, kandidatų, kurie galėtų normaliai ten dirbti, būti politiniais lyderiais ir būti tos savivaldos gyventojais, be jokių ginčų“, – sako V. Bruveris.
Ir tokios istorijos – visai ne retenybė. Toli nuo Kauno nutolti nė nereikia. Dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis irgi gyvena visai ne savo valdomame mieste, o dvare Kauno rajone.
Matijošaitis dėl savavališkų remontų buvo užsitraukęs ir aplinkosaugininkų nemalonę, esą sudarkė kultūros paveldo statinį. Pirštinę Matijošaičiui metantis kitas kandidatas, parlamentaras Aurelijus Veryga, kai nesiglaudžia Seimo viešbutyje, gyvena Jonavos rajone. TV3 Žinioms jis patvirtino, kad dėl rinkimų gyvenamąją vietą irgi deklaravo pas bičiulius Kaune.
