Neramu ir samdomą darbą dirbantiems žmonėms – esą, jei darbo vieta ir išliktų, gali būti, kad tik formaliai. Specialistų teigimu, valstybei šioje situacijoje protingiausia būtų susiskaičiuoti, ką šaukti į tarnybą apsimoka labiau – dirbantį ir mokesčius mokantį jaunimą, ar, pvz., išlaikomus bedarbius.
Vieno restorano Kaune, kurio veikla tik pradeda įsivažiuoti, savininkas sako, kad tokiam verslui ir savaitės pertrauka yra daug, tad, tik pasklidus kalboms apie galimą šauktinių kariuomenės grąžinimą, pagal amžių galintis būtų pašauktas Arūnas Paulauskas susirūpino, ką reikėtų daryti, kad per 9 mėnesius viskas nežlugtų.
Atsakymas esą vienas – rasti patikinimą laikinąjį direktorių – beveik neįmanoma.
„Esam jaunas verslas, dirbam tik vieną ketvirtį, turim įdarbintų jau apie 20 žmonių. Esu vienintelis akcininkas, turiu įsipareigojimų kredito unijai, tai, pagalvojau, kad tiek kasdieniams darbams, tiek ilgalaikei perspektyvai, tie 9 mėn. būtų didelis smūgis įmonei“, – mano „Capo“ savininkas A. Paulauskas.
Šiaulių rajone, Micaičių kaime, Paulius Rimeikis ūkininkauja trečius metus. 70 hektarų plote augina kviečius, miežius, rapsus, o šiemet planuoja ir pirmąjį pupelių derlių.
Jeigu tektų tapti šauktiniu, anot vaikino, tektų atsisveikinti su žeme, bet ir, pardavus ją, esą kažin, ar būtų ramu.
„Verslo planai rašomi detaliai 5 metam. Dabar, jeigu mane pakviečia, tai turiu atiduot ES paramą, nes negaliu vykdyt įsipareigojimų. Mano laukai bus nebedirbami“, – aiškina ūkininkas P. Rimeikis.
Vilnietis Mindaugas nuosavo verslo neturi, bet yra iš tų, kuriam jau pavykę palypėti karjeros laipteliais, tad vaikinas pasiskolino iš banko ir nusipirko būstą.
„Pirmas klausimas buvo, ką daryti su paskola? Nes patenku į tą amžiaus grupę ir turiu paėmęs paskolą“, – sako vyras.
Jis baiminasi, kad darbo vieta jam nebūtų išsaugota, mat tuos 9 mėnesius kažkas kitas turėtų atlikti jo darbus.
„Didelė tikimybė, kad darbo vietos gali nelikti. Gali pasiūlyti kitą poziciją, kuri gali man ir nepatikti“, – mano projektų vadovas Mindaugas.
Bankai yra žadėję, kad paskolos mokėjimą šauktiniams galėtų atidėti. Bet šie sako, kodėl metais ilgiau turėtų mokėtų paskolą, o kartu – ir daugiau palūkanų.
Specialistų teigimu, sunku būtų ir darbuotojams, ir darbdaviams. Pastariesiems – išlaikyti darbo vietą šauktiniams, nes dalyje sektorių tarnauti gali išeiti pusė įmonės kolektyvo, o sugrįžę gali būti beviltiškai atsilikę.
„Tikrai niekas nelaukia, niekas mažiau bandelių nepagamins dėl to, kad 9 mėn. nebus darbuotojo. Tikriausiai tikėtina, kad ieškos kito darbuotojo. Ar grąžins į tą vietą, iš kurios išėjo? Nemanau“, – tikina „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė.
Ir personalo atrankos specialistės, ir jaunuolių teigimu, jie ne prieš kariuomenę – atsarga gėdos nedaro, bet siūlo valdžiai, jeigu neužtektų savanorių, šaukti dar neįsitvirtinusius darbo rinkoje žmones, pvz., ką tik baigusius vidurinę arba bedarbius.
Arba diferencijuoti tarnybos laiką: dirbantiems – 3 mėnesiai, visiems kitiems – 9. Taip valstybė esą ir išloštų – būtų ir kariuomenė, ir mokesčių mokėtojų nesumažėtų.
