„Taivaniečiai tvirtai tiki Lietuvos žmonėmis. Pateiksiu pavyzdį, Covid-19 pandemijos metu Taivanas gavo vakcinų iš jūsų šalies, tai buvo labai sunkus, kritinis metas. Taivaniečiai jaučia, kad jumyse turime draugą ir mums reikia, kad jūs turėtumėte mus“, – Eltai kalbėjo M. Lo.
„Kiekvienas taivanietis, įskaitant ir mano žmoną, kuri man priminė – reikia išreikšti dėkingumą Lietuvai, kadangi ji mums padėjo. (...) Tvirtai tikimes, kad žmonės Lietuvoje žino, kas yra teisinga ir kas ne“, – pridūrė jis.
Anot verslininko, iš susitikimų su politikais ir institucijų atstovais jis susidarė įspūdį, kad Lietuva brangina ryšį su Taivanu ir supranta jį pirmiausia per demokratines vertybes. Jis sako nemanantis, kad net atkūrus santykius su Kinija, Lietuva nusigręžtų nuo Taivano.
„Manome, kad naujojo parlamento sprendimas turi teisę nuspręsti, kaip tai padaryti, ir aš tikiu ir tikiuosi, kad tai nepakenks draugystei su Taivanu. Susitikome su keliais politiniais veikėjais, parlamento nariais ir per pokalbį su jais pajutome jų draugystę ir pasitikėjimą demokratija“, – pažymėjo M. Lo.
ELTA primena, kad premjero Gintauto Palucko teigimu, būsimoji Vyriausybė neprieštarautų idėjai gerinti diplomatinius santykius su Kinija ir grąžinti į Pekiną Lietuvos ambasadorių.
„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu, žurnalistams sakė G. Paluckas.
Rinkimus laimėjusios LSDP programoje pabrėžiama, kad Kinija kelia iššūkių saugumui ir užsienio politikai. Tačiau socialdemokratai akcentavo, kad santykius su Pekinu reikia normalizuoti.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
