Stodami į universitetą būsimi studentai įsivaizduoja rožinę ateitį ir puikias karjeros galimybes, o baigę mokslus dažnai atveria daugybės rankų nučiupinėtas darbo biržos duris.
Tai, kad jaunas, studijas ką tik baigęs specialistas priverstas laiką leisti eilėse prie darbo biržos, ne naujiena. Jau kelerius metus su tokia padėtimi priversti taikstytis ne tik šalies aukštąsias baigę absolventai, bet ir po studijų užsienyje nusprendę grįžti jauni specialistai. Tačiau darbo biržoje jie tikisi ne darbdavių pasiūlymų, o nemokamo privalomojo sveikatos draudimo.
Darbo ieškos pats
Ką tik Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) duris užvėręs Eimantas Kriaučiūnas baigė transporto inžineriją. Rodos, tai paklausi specialybė, tačiau su vaikinu kalbėjomės sostinės darbo biržos koridoriuje. Absolventas laukė eilės įsiregistruoti.
„Žinau, kad įgyta specialybė paklausi, bet ne itin tikiu, kad darbą susirasiu per darbo biržą. Čia registruojuosi tik todėl, kad reikia privalomo sveikatos draudimo“, – pasakojo vaikinas. Jo žodžiais, įsiregistravęs darbo ims ieškoti pats ir tikisi, kad pavyks susirasti.
Iš Panevėžio kilęs absolventas sakė žinąs, kad dabar darbdaviai priimdami jaunus žmones į darbą dažniausiai siūlo minimalų atlyginimą, kurio pragyvenimui nepakanka, ypač kai gyventi tenka svetimame mieste. Tačiau Eimantas tikino, kad rankų nuleisti nežada ir darbo aktyviai ieškosis pats. Pasak transporto inžinerijos specialisto, už darbą jis norėtų gauti maždaug 1 200–1 500 litų per mėnesį atlygį.
Tinka ir minimumas
Vadimas, taip pat sutiktas prie sostinės darbo biržos durų, atkeliavo čia baigęs profesinio lavinimo mokyklą. Jis jau buvo užsiregistravęs ir ėjo į pirmąjį pokalbį su konsultantu. Automechaniko specialybę įgijęs vaikinas neslėpė, kad pirmiausia į darbo biržą patraukė dėl sveikatos draudimo.
Vis dėlto vilčių, kad biržos konsultantai padės susirasti norimą darbą, Vadimas neslėpė. „Be to, aš kaip ir susiradau darbą pats, tik noriu įsiregistruoti darbo biržoje, gauti sveikatos draudimą, o vėliau pasižiūrėti, ar man patinka susirastas darbas, kaip sekasi“, – pasakojo jis.
Dauguma baigusiųjų mokslus nėra patenkinti darbdavių siūlomu minimaliu atlyginimu, tačiau keli šimtai litų vilniečiui Vadimui taip pat praverstų. „Nors tiek gauti ir tai jau gerai, – sakė jis, paklaustas, kokio atlyginimo norėtų. – Aišku, geriausia būtų per mėnesį uždirbti 1 000–1 200 litų.“ Tačiau į užsienį, kur galbūt galėtų gauti kelis kartus didesnį atlyginimą, vaikinas neskuba. Anot jo, darbo užtenka ir Lietuvoje.
Reikėjo PSD
Baigusi žurnalistikos mokslus prestižiniame Maskvos M. V. Lomonosovo universitete Julija grįžo į Lietuvą ir puolė ieškoti darbo. Pirmiausia ji užsiregistravo sostinės darbo biržoje. Mergina neslėpė, kad tokį žingsnį žengė tik norėdama turėti privalomą sveikatos draudimą. „Darbo biržoje registravausi tik dėl to, bet nemanau, kad darbuotojai tai suprato. Galbūt jie mano, kad baigiau mokslus ir atėjau čia ieškoti darbo?“ – gūžtelėjo pečiais Julija.
Darbo biržoje specialistai užsirašė visus Julijos pageidavimus ir kito susitikimo datą skyrė maždaug po mėnesio. Antrą kartą atėjusi mergina išgirdo, ko ir tikėjosi, – darbo pasiūlymų pagal jos specialybę nebuvo. „Man tada pasakė, kad greičiausiai pati suprantu, jog realiau darbą susirasti pačiai nei ieškoti per darbo biržą, – prisiminė ji. – Į paskirtą susitikimą dar po mėnesio nėjau, nes jau buvau susiradusi darbą.“
Stebės karjerą
Apie įsidarbinimo galimybes aukštųjų mokyklų absolventams garsiai nekalba ir lavinimo įstaigos. Šiemet visos šalies mastu pradėta taikyti sistema, padėsianti stebėti aukštųjų mokyklų absolventų karjeros vingius penkerius metus po mokslų baigimo.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Karjeros centro atstovų, kol kas bendros statistikos, ko tikisi absolventai, kiek jų įsidarbina pagal specialybę, nėra. Pirmieji absolventų karjeros stebėsenos duomenys turėtų paaiškėti 2013 metų pradžioje, jei viskas klostysis, kaip numatyta. „Tačiau dar yra daug povandeninių srovių, ne kiekviena aukštoji mokykla nori skelbti duomenis, kiek tam tikrų specialybių absolventų įsidarbina pagal specialybę, – atskleidė prisistatyti nenorintis Karjeros centro atstovas. – Greičiausiai todėl, kad paaiškėtų, jog iš, pavyzdžiui, šimto absolventų pagal specialybę įsidarbino vos keli ir programa būtų naikinama.“
Surinkta statistika leistų stojantiesiems susipažinti ne su teorine studijų puse, bet realiai pamatyti, kokių galimybių jie turės darbindamiesi, ar bus sunku ieškoti darbo, taip pat – kokio atlygio galės tikėtis.
Nepaklausūs darbuotojai
Informacijos trūkumas renkantis specialybę kartais taip pat lemia, ar absolventas atsiėmęs diplomą skubės varstyti darbo biržos durų. Anot Lietuvos darbo biržos (LDB) Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotojos Donatos Šlekytės, pastaruoju metu darbo biržoje daugiausia registravosi įgiję aukštąjį išsilavinimą verslo vadybos, teisės, buhalterinės apskaitos, ekonomikos ir socialinio darbo srityse. Nesisekė darbo rasti ir baigusiems profesinių mokyklų siūlomas apdailininko-statybininko, automobilių remontininko, virėjo, konditerio, kirpėjo, staliaus specialybes.
Sėkmingas darbo paieškas stabdo ir darbdavių nenoras mokėti daugiau nei minimalią algą. „Konkrečių sumų jaunuoliai nėra linkę įvardyti, tačiau visi nori gauti daugiau nei minimumą. Deja, daugiausia siūloma minimali alga“, – pastebėjo D. Šlekytė.
Reikalauja patirties
D. Šlekytė neslėpė, kad į darbo biržas absolventai traukia ne tik tikėdamiesi paspartinti svajonių darbo paieškas, bet ir norėdami sulaukti socialinių garantijų, kitaip tariant, būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Be to, tikint darbo biržos koridoriuose sutiktų absolventų žodžiais, darbdaviai dažnai atsisako šviežių specialistų vien dėl to, kad šie esą neturi reikiamos patirties.
Tokius jų žodžius patvirtino ir LDB specialistė. „Darbdaviai, turėdami galimybę rinktis iš daugybės kandidatų, kelia didesnius praktinio pasirengimo reikalavimus.. Būtent profesinio pasirengimo, darbo patirties trūkumas arba profesinių žinių neatitikimas yra dažna jaunimo nedarbo priežastis“, – pabrėžė D. Šlekytė.
Taigi absolventams tikėtis, kad vos baigus studijas laukia svaiginama karjera, naivu. „Reikalingas pereinamasis laikotarpis, per kurį išmokstama studijų žinias taikyti praktiškai“, – aiškino LDB specialistė ir pabrėžė, kad šiandien kur kas daugiau galimybių įsidarbinti turi baigusieji ne aukštąsias, o profesines mokyklas.
FAKTAI: jauni bedarbiai
2011 metų liepos 1 dieną LDB buvo įregistruota beveik 29 tūkst. jaunų bedarbių.
Palyginti su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu, 2011 metų liepos 1 dieną jaunimo nedarbas buvo sumažėjęs 3,3 proc. ir siekė 6,6 proc.
LDB duomenimis, per 2010 metų balandį buvo įdarbinta 4,2 tūkst., per gegužę – 4,3 tūkst., per birželį – 3,2 tūkst. jaunų bedarbių.
Dina Sergijenko
