Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per praėjusių metų devynis mėnesius net 109 darbuotojai darbe patyrė sunkias traumas, 31 darbuotojas darbo vietose žuvo. Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius šalies mastu išaugo beveik trečdaliu. Tiesa, mirtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų skaičius lygiai tiek pat sumažėjo.
Skaudžioji Valstybinės darbo inspekcijos statistika liudija, kad itin rizikinga nelaimių darbe požiūriu grupė yra darbuotojai, kurių darbo stažas įmonėje yra iki 1-erių metų. VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas teigia: „Pradžioje toks darbuotojas nežino rizikos veiksnių ir dažnai imasi nereikalingos iniciatyvos, siekdamas parodyti, kad nėra tinginys ir nori šio darbo“.
Pavojingiausias išlieka statybų sektorius
Tarp Lietuvos ūkio veiklos sektorių pavojingiausi yra statyba, transportas, baldų, chemijos, statybinių medžiagų ir maisto pramonė, miškininkystė ir žemės ūkis, elektros, dujų ir vandens tiekimas. Būtent statybos įmonės pirmauja traumų skaičiumi. 26 proc. visų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko atliekant statybos arba remonto darbus.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovo teigimu, praėjusiais metais statybos srityje nepavyko sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus, o tą iš dalies lėmė ir išaugęs statybų mastas. „Deja, tenka konstatuoti, kad tam tikros viešųjų pirkimų ar konkrečių objektų kainos užsakovų yra stumiamos žemyn iki minimumo ir tokiu atveju rangovai taupo darbuotojų saugos ir sveikatos sąskaita“ - teigia S. Balčiūnas.
Paklaustas ar statybų sektoriuje apskritai yra realu sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių, S. Balčiūnas iš pradžių atsakė lakoniškai – nieko neįmanomo nėra. „Apsaugoti darbuotojus, jų sveikatą ir gyvybę tikrai yra įmanoma. Užsienio šalių praktika tą puikiai iliustruoja, pvz. Anglijoje statybų sektoriuje nelaimingų atsitikimų skaičius darbe yra 6 ar net 7 kartus mažesnis negu Lietuvoje“ - kalbėjo jis.
Neskiriamas pakankamas dėmesys
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Arūnas Černiauskas tv3.lt portalui pasakojo, kad neseniai šį klausimą aptarinėjo Sodros trišalėje taryboje. Jis išskyrė kelias priežastis, kodėl nelaimingų atsitikimų darbe skaičius auga. Visų pirma – tai netinkamas pačių darbdavių požiūris.
„Žinoma, aš negaliu komentuoti visų darbdavių požiūrio, tačiau žemės ūkyje, statybų sektoriuje nedidelės ir smulkios įmonės dažnai neskiria pakankamai lėšų, žmogiškų išteklių, kad išspręstų šiuos klausimus ir nelaimingų atsitikimų būtų mažiau“ – situaciją komentuoja A. Černiauskas.
Kaltas pats darbuotojas?
Anot A. Černiausko, negalima sumenkinti ir pačio darbuotojo kaltės. Dažnas atvejis, kuomet darbuotojas patiria traumą būdamas neblaivus – šis procentas Lietuvoje yra vienas iš didžiausių visoje Europos Sąjungoje.
S. Balčiūno teigimu, alkoholio vartojimas – didelė problema, tačiau tai nėra nelaimingo atsitikimo darbe pasekmė. Jis paskatina neadekvačius darbuotojo veiksmus: sulėtėjusią reakciją, sutrikusią koordinaciją ir panašiai, tačiau pasak pašnekovo - tai nebūna nelaimingo atsitikimo priežastis. „Nuo pastolių nukrenta ne dėl to, kad būna girtas, o dėl to, kad jie dažniausiai būna įrengti netinkamai“ – kalba S. Balčiūnas
Tuo tarpu vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamo turto vystymo bendrovių „Hanner“ vadovas A. Avulis teigia, kad visos atsakomybės suversti tik darbdaviui negalima. „Mane labiausiai erzina, kad už darbų saugą atsakingas turi būti ne darbininkas, bet jo vadovas. Mes daug kartų matome, kai darbuotojai ant stogo dirba neprisisegę ar be šalmų, tačiau kai atvažiuojame žiūrėti – visi užsideda šalmus ir elgiasi visiškai priešingai, kai šalia yra vadovas – saugumu turi rūpintis ir kiekvienas asmeniškai“ – neabejoja A. Avulis.
Smulkios traumos beveik nefiksuojamos
Arūno Černiausko teigimu, nedidelės traumos Lietuvos įmonėse beveik nefiksuojamos. Pasitaiko atvejų, kuomet smulkios traumos pasekmės būna pakankamai sudėtingos ir įrodyti, kad tai būtent darbe patirtos traumos pasekmė – beveik neįmanoma. „Tarkim, medicinos darbuotojas gali užsikrėsti hepatitu C, juk jis kontaktuoja su ligoniais ir darbo metu gali įsidurti su adata – to niekas nefiksuoja“ – pavyzdį pateikia A. Černiauskas.
Pašnekovo teigimu, visos Lietuvos problema yra ta, kad įmonės fiksuoja sunkius ir mirtinus atvejus, tačiau į smulkius visiškai nekreipia dėmesio.
A. Černiauskas tv3.lt portalui teigė, kad prie to prisideda finansinis motyvas. „Nuo traumos pasekmių priklauso išmokos dydis, o juk darbe patirtos traumos kompensacija yra didesnė negu buitinės. Be to, jeigu įmonėje įvyksta daugiau nelaimingų atsitikimų, socialinio draudimo įmoka ženkliai didėja – nuo 0,2 proc. iki beveik 2 proc. – joks darbdavys nebus tuo suinteresuotas“ – mano jis.
Tuo tarpu VDI atstovas S. Balčiūnas teigia, kad jeigu niekas netiria smulkių traumų atvejų ir jie yra nuslepiami, tuomet nesiimama papildomų prevencijos priemonių ir vieną dieną gali įvykti mirtimi pasibaigsiantis nelaimingas atsitikimas.
Bando sutaupyti darbuotojų saugos sąskaita
Arvydas Avulis, išaugusių traumų darbe situaciją komentavo lakoniškai: „Kartais traumų padaugėja, kartais sumažėja. Jei daugiau dėmesio skiriama saugai, nelaimingų atsitikimų yra mažiau“. Tačiau „Hanner“ vadovas pritarė, kad dėmesys darbo saugai yra nepakankamas ir dėl to kaltina abi puses – tiek darbdavį, tiek darbuotoją.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas A. Černiauskas įsitikinęs, jog dažnai įmonės bando sutaupyti darbų saugos sąskaita, kad gautų didesnį pelną, tačiau mano, kad didėjant darbo užmokesčiui atsiras kiti prioritetai, tarp kurių bus ir darbo sauga.
„Tai nepriklauso nuo darbuotojų sąmoningumo, jų lygis nepakilo, čia sprendžia ekonominis faktorius – jei žmogus negali išgyventi už gaunamą darbo užmokestį, jis eina į pavojingesnį, tačiau labiau apmokamą darbą ir rizikuoja savo sveikata“ – teigia A. Černiauskas.
„Lietuvos draudimo“ atstovė Ingrida Žaltauskaitė tv3.lt portalui pasakojo, kad per metus jų bendrovėje sudaroma keletas tūkstančių darbuotojų nelaimingų atsitikimų draudimo sutarčių, o registruotų įvykių skaičius viršija 1000. „Dažniausiai draudžiamieji įvykiai, kaip ir praėjusiais metais, buvo kaulų lūžiai, minkštųjų audinių bei vidaus organų sužalojimai. Deja, bet mirtinų atvejų taip pat užregistruota. Dažniausiai mirties rizikai parenkama 30 tūkst. eurų draudimo suma, o traumų atvejų suma svyruoja nuo 5 000 iki 10 000 eurų" - komentavo I. Žaltauskaitė.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius šalies mastu išaugo beveik trečdaliu – nuo 86 atvejų 2014 m. iki 109 atvejų – 2015 metais. Nustatyta, kad 31 proc. atvejų darbuotojai žuvo ir 25 proc. atvejų, kai darbuotojai buvo sunkiai sužaloti dėl jų pačių nesaugių veiksmų – atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, 2015 metais buvo užregistruoti 774 įvykiai, kai nelaimingus atsitikimus draudė darbdavys. Vidutinė išmoka praėjusiais metais siekė daugiau nei 438 eurus.
