Netradicinių daržovių mėgėjai žino kelią į Suvalkiją. Šakių rajone ūkininkaujantis Martynas Laukaitis, dar prieš keliolika metų pradėjęs auginti cukinijas, o vėliau – ir kitas ne taip plačiai vartojamas daržoves, drąsiai sako, kad jos vis labiau populiarėja.
Neina tradiciniu keliu
Šiemet jo laukuose auga 6 ha moliūgų, 4 ha cukinijų. Ūkininkas augina ir aguročius, patisonus. Šios daržovės, anot jo, dar tik skinasi kelią į rinką ir vartotojų širdis. Gali būti, kad ateityje ir jų plotai bus didesni. Šakietis, regis, neina tradiciniu ir, atrodytų, lengviausiu keliu. Prieš gerą dešimtmetį apsisprendė specializuotis – auginti burokėlius. Dabar jų augina apie 200 ha. Tai – didžiausias burokėlių ūkis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse.
Kai M.Laukaitis svarbiausia daržininkystės ūkio kultūra pasirinko burokėlius, daug kas kraipė galvas. Jo kolegos plėtė svogūnų, morkų, kopūstų, bulvių plotus, o jis, be burokėlių, pradėjo auginti cukinijas, moliūgus, patisonus, lapinius burokėlius, arba mangoldus. Tiesa, ūkininkas augina ir bulves (apie 100 ha), tačiau daugiausia dėmesio skiria burokėliams.
„Reikia nemažai pastangų, kad pasiektum rezultatą. Ne mažiau jų reikia ir ūkio stabilumui išlaikyti“, – pastebėjo ūkininkas, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas. M.Laukaitis įsitikinęs, kad ūkyje vienas nieko nenuveiksi. „Įsiklausai ir į kolektyvo, ir į partnerių, ir į konsultantų patarimus. Tačiau „sukramtytų“ atsakymų niekas nepasiūlys. Žinias ir patirtį po gabalėlį dėlioji į vieną audinį ir tobulini savo sprendimus“, – aiškino ūkininkas.
Kokybę rodo sertifikatai
M.Laukaičio ūkyje nuolat diegiamos naujovės. Pažangios technologijos diegiamos ir auginant daržoves, ir jas nuimant, ir derlių sandėliuojant bei paruošiant prekinę produkciją. Ūkis turi Lietuvoje pripažįstamą išskirtinės kokybės produkto ženklą. Tai reiškia, kad daržovių pasėliuose saikingai naudojamos augalų apsaugos priemonės ir trąšos. Kadangi daug produkcijos ūkininkas eksportuoja į kitas ES šalis, jis turi įsigijęs ir tarptautinį „Global G.A.P.“ sistemos sertifikatą. Anot jo, į Vakarų prekybos centrus be tokio sertifikato nepateksi. Stambiausias burokėlių augintojas Baltijos šalyse pagrindinę savo produkciją eksportuoja į Vokietiją, Angliją, Ispaniją, Suomiją, Latviją. Cukinijas, moliūgus perka tiek pavieniai pirkėjai, tiek vietos prekybos centrai. Pavyksta eksportuoti ir į Vakarus, ir į Rytus.
Kombainas atstoja 300 žmonių
Daržovių augintojas daug investuoja į šiuolaikišką techniką ir technologijas, kurios leidžia paruošti paklausią prekinę produkciją ir ilgai ją išlaikyti. Daržovėms sėti, daigams sodinti, pasėliams prižiūrėti, derliui nuimti naudojama moderni vakarietiška technika. Iš laukų daržovės suvežamos į neseniai pastatytą pastatą, kuriame įrengtos rūšiavimo, plovimo ir fasavimo linijos. Erdviame pastate ketinama įrengti dar našesnius prekinės produkcijos paruošimo įrenginius. Neseniai čia buvo įdiegta naujovė – oro drėkinimo arba rūko sistema. Ji nepakeičiama, kai daržovių rūšiavimo ir fasavimo patalpa skęsta dulkėse.
„Daržininkystės ūkyje naudojama specifinė technika, kuri yra brangi. Tačiau jei auginamas didelis kiekis daržovių, ji atsiperka ir nepadidina prekinės produkcijos paruošimo savikainos“, – aiškino kasmet apie 17–20 tūkst. tonų derliaus išauginantis ūkio savininkas.
Ūkininkas džiaugėsi, kad investavo į modernius burokėlių ir bulvių nuėmimo kombainus. „Šios mašinos dirba našiai ir kokybiškai. Štai daniškas burokėlių nuėmimo kombainas švelniai išrauna burokėlius, jų nesužalodamas. Jei reikėtų visą lauką šių daržovių nuimti rankomis, reikėtų samdyti apie 300 žmonių“, – skaičiavo daržovių augintojas.
Pratina prie mangoldų
Dorojant bulvių ir burokėlių derlių kombainai pakeičia darbo rankas, o cukinijų ir moliūgų laukuose be žmonių niekaip neišsiversi. Cukinijas skinti privalu tik su pirštinėmis ir trumpai nusikirpus nagus. Jos skinamos jaunutės, užaugusios 20–22 cm ilgio. Tokių cukinijų odelė labai minkšta, ją pažeidus daržovės netenka prekinės išvaizdos. Daugiausia cukinijų parduodama šviežiam vartojimui, pažeistos paliekamos laukuose. Jos pradedamos skinti liepos pradžioje ir noksta iki pirmųjų šalnų.
Rankomis skinami ir moliūgai. Ankstyvesnių veislių moliūgai pradedami skinti rugpjūtį. Šakietis daugiausia priaugina dviejų rūšių moliūgų, tačiau kasmet išbando ir kitokias, egzotines veisles. Prekiniai daržininkystės ūkiai dabar neišsiverčia be laistymo sistemų. „Jei anksčiau priemolio dirvose buvo galima daržoves auginti ir be laistymo, dabar be vandens gręžinio derliaus gali ir nelikti. Šiemet buvo dideli karščiai, todėl laistymas pasiteisino gal 300 proc. Vienu metu cukinijos visai nederėjo, kol negavo vandens“, – pasakojo M.Laukaitis. Suvalkijos krašto ūkininkas netradicinių daržovių mėgėjus nori pripratinti prie dar vienos nepelnytai primirštos ir Lietuvoje plačiai nevartojamos daržovės – mangoldų, arba lapinių burokėlių. Jais kartais paįvairinami gėlynai, tačiau tai – skani ir labai vitamininga daržovė.
