Biodujų jėgainė – svarbus žingsnis bioekonomikos link
Bioekonomika – tai įvairias sritis apimanti veikla, paremta perėjimu iš nafta grįstų energijos išteklių naudojimo į atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Žemės ūkis pripažįstamas kaip stambus biožaliavų tiekėjas, todėl yra vienas svarbiausių tarpininkų, užtikrinant prieinamą bioekonomikos produktų gamybą. Vystant bioekonomiką, Lietuvoje dažniausiai yra naudojamos medienai netinkamų medžių bei miškų atliekos, tačiau tam puikiai tinka ir žemės ūkio veikloje susidariusios atliekos, pavyzdžiui, gyvulių ar paukščių mėšlas.
Vienas iš būdų ūkininkui pačiam vystyti bioekonomiką yra biodujų jėgainės įrengimas ūkyje. Biodujų jėgainėse iš mėšlo gautos dujos paverčiamos elektros ir šilumos energija. Remiantis ŽŪM specialistų skaičiavimais, biodujų jėgainėse perdirbus 30 proc. gyvulių ir paukščių mėšlo, galima pagaminti apie 50 mln. m3 biodujų arba apie 30 proc. buitinėms reikmėms naudojamų gamtinių dujų. Vien stambiuose kiaulių kompleksuose, kurių Lietuvoje yra apie 27, per metus susikaupia daugiau kaip 1,5 mln. tonų skystojo mėšlo, kurį perdirbant galima pagaminti apie 30 mln. m3 biodujų.
Nauda – įvairiapusė
Bioekonomikos vystymas teikia visapusišką naudą tiek pačiam ūkininkui, tiek kaimo vietovės plėtrai ir visos šalies ekonomikai. „Kalbant apie bioekonomikos reikšmę, pirmiausia būtina pabrėžti jos naudą aplinkai – bioekonomikos vystymas žemės ūkyje didintų žmogaus veiklos darną su aplinka. Taip pat akivaizdi socialinė bei ekonominė jos nauda – perdirbus mėšlą, ūkis yra aprūpinamas reikalinga energija, o dalį jos galima dar ir parduoti, taip užsidirbant papildomai. Be to, perdirbtą gyvulių mėšlą galima panaudoti kaip trąšas. Visapusiškas gaunamos energijos išnaudojimas didina įrengtos jėgainės rentabilumą, o ateityje biodujų jėgainės galėtų tapti neatskiriama žemės ūkio kompleksų dalimi“, – sako Žemės ūkio ministerijos Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Bagdonas.
Kviečiama pasinaudoti parama
1 kW instaliuotos galios kaina yra apie 5,2 tūkst. eurų. Šiuo metu Lietuvoje veikia dvylika biodujų jėgainių, vidutinis vienos jėgainės pajėgumas – kiek daugiau nei 1 000 kW. Remiantis šiais skaičiais, vienai vidutinio pajėgumo biodujų jėgainei pastatyti reikėtų apie 2,6 mln. eurų.
Biodujų įrengimas gana brangus procesas, todėl norintiems tai padaryti, suteikiama parama. Pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ galima gauti 1,6 mln. eurų paramą, kuria galima padengti iki 60 proc. biodujų jėgainės įrengimo. Pagal minėtą KPP veiklą bus remiama biodujų (biometano) iš gyvulių, paukščių mėšlo bei kitų biologiškai skaidžių atliekų, šilumos ir elektros energijos bei degazuotojo substrato gamyba. Iš viso paramai finansiniam 2014–2020 m. laikotarpiui numatoma skirti 45 mln. eurų. Už šią sumą galima pastatyti apie 30 biodujų jėgainių, kurių bendra elektrinė galia būtų apie 20 MW. Paraiškos bus priimamos visą rugpjūčio mėnesį.
Planuojantys teikti paraiškas turėtų atkreipti dėmesį į kelias paramos gavėjui keliamas sąlygas. Pirma, ne mažiau kaip 50 proc. per metus pagamintų biodujų, biometano ar elektros energijos turės būti parduodama. Antra, biodujų gamybos žaliavų struktūroje ne mažiau kaip 50 proc. turės sudaryti iš pareiškėjo ūkio arba pagal ilgalaikes sutartis gaunamas gyvulių ir paukščių mėšlas.
Norintys biodujas gaminti tik savo ūkio reikmėms, gali gauti paramą pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Paraiškas pagal šią priemonę galima teikti nuo gegužės mėn. 16 dienos iki birželio mėn. 30 dienos. Paraiškas gali teikti pareiškėjai, kurių ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 tūkst. eurų. Maksimali paramos suma programos laikotarpiu vienam gavėjui negali viršyti 400 tūkst. eurų be PVM.
Daugiau informacijos apie KPP priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros internetiniuose puslapiuose (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
